Klausimas. Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės mokesčių administratoriui, šiam pareiškus tiesioginį ieškinį dėl žalos, atsiradusios nesumokėjus mokesčių valstybei, atlyginimo
Ieškovė (Valstybinė mokesčių inspekcija) siekė iš atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) prisiteisti žalos atlyginimą dėl netinkamai deklaruoto ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Nustatyta, kad bendrovė nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą dyzelino tiekimams į kitą ES valstybę.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad vadovas veikė nerūpestingai, ir priteisė žalos atlyginimą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje mokestinės prievolės subjektas, kuriam kilo prievolė mokėti PVM, buvo ne bendrovės vadovas, kaip fizinis asmuo, o pati bendrovė. Dėl šios priežasties bendrovei priskaičiuotų mokesčių suma nėra žala, padaryta ieškovei, kol ši suma gali būti sumokėta. Individuali žala ieškovei gali kilti tik tada, kai įmonėje nelieka lėšų mokesčiams sumokėti. Priešingas aiškinimas suponuotų įstatymu nepagrįstą išvadą, kad, vadovui netinkamai deklaravus mokesčius, ieškovė kiekvienu atveju gali pareikšti vadovui tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, net jei pats juridinis asmuo gali įvykdyti mokestinę prievolę. Individuali žala mokesčių administratoriui, kaip būtinoji tiesioginio ieškinio įmonės vadovui sąlyga, yra ieškovės teisės gauti tinkamai apskaičiuotus mokesčius pažeidimas, kuris kyla, kai juridinis asmuo negali įvykdyti jam kilusių mokestinių prievolių, o piniginė šios žalos išraiška yra nuostoliai. Individuali žala mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla tik esant dviejų juridinių faktų sutapčiai: pirma, vadovas pažeidė pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius ir tinkamai įvykdyti bendrovės mokestinę prievolę; antra, bendrovė pati negali įvykdyti mokestinės prievolės. Kasacinis teismas konstatavo, kad šiuo atveju individuali žala ieškovei atsirado ne atsakovo vadovavimo laikotarpiu, o po penkerių metų, bendrovei nebegalint įvykdyti savo mokestinių prievolių.
Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti bendrovės vadovo Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimą ir bendrovės negalėjimą įvykdyti mokestinės prievolės dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų. Tik nustačius abi šias sąlygas būtų pagrindas išvadai, kad bendrovės vadovo neteisėti veiksmai (Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimas) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žala (mokesčių nesumokėjimu) mokesčių administratorei. Kadangi bendrovė išliko moki ir po atsakovo įgaliojimų pabaigos, todėl atsakovo veiksmai nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovei kilusia žala.
Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė buvus teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos; pagal byloje nustatytas aplinkybes tokio pobūdžio žala negalėjo būti protingai numatyta neteisėtų veiksmų atlikimo metu.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.