Klausimas. Dėl bendrovės, kurios 50 proc. akcijų priklauso sankcionuotam asmeniui, lėšų kontrolės prezumpcijos ir bankų veiksmų teisėtumo taikant bendrovei ribojamąsias priemones
Ieškovė (bendrovė) prašė teismo įpareigoti atsakovus (du bankus) vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant ieškovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Atsakovai vienašališkai, savo iniciatyva įšaldė ieškovės turimas lėšas bankų sąskaitose, atsižvelgdami į tai, kad ieškovės akcininkas, vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) nuostatomis, įtrauktas į asmenų ir įmonių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą. Ieškovė nurodė, kad jos akcininkui taikomos sankcijos neapima ieškovės bei jos turto ir neturi jai sukelti apribojimų ar neigiamų pasekmių, kadangi šiam asmeniui priklauso lygiai 50 proc. ieškovės akcijų.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) pagal kasacinio teismo kreipimąsi šioje byloje priimtame 2026 m. kovo 12 d. sprendime byloje C-84/24, EM SYSTEM, išaiškino, kad bendrovės, kuri nėra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą, bet kurios lygiai 50 proc. akcijų priklauso į tą sąrašą įtrauktam asmeniui, banko sąskaitose turimos lėšos pagal šią nuostatą turi būti laikomos šio asmens valdomomis ar kontroliuojamomis lėšomis, todėl turi būti įšaldytos. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šį išaiškinimą, nusprendė, kad nustačius, jog sankcionuojamam asmeniui priklauso 50 proc. ieškovės akcijų, vien šio fakto pakako tam, kad būtų taikoma kontrolės prezumpcija ir atsakovams kiltų pareiga įšaldyti ieškovės lėšas. Atsakovai nagrinėjamoje situacijoje neturėjo diskrecijos pasirinkti kitokio elgesio modelio kaip tik, atlikę pirminę patikrą remdamiesi prezumpcija, įšaldyti ieškovės lėšas. Taigi atsakovai, įvertinę Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių reglamentavimą, jų įgyvendinimo praktiką bei iš sankcijų režimo kylančią pareigą užtikrinti prevencinį ir veiksmingą ribojamųjų priemonių taikymą, turėjo teisinį pagrindą įšaldyti ieškovės lėšas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad užtikrinant ieškovės teisę į gynybą, siekiant panaikinti lėšų įšaldymą, jai turi būti sudarytos sąlygos paneigti lėšų kontrolės prezumpciją įrodant, kad į Reglamento Nr. 765/2006 I priede pateiktą sąrašą įtrauktas asmuo nevaldo ar faktiškai nekontroliuoja jos lėšų ar ekonominių išteklių. Veiksminga ieškovės teisminė gynyba ginčijant jos lėšų kontrolės prezumpcijos taikymą turi būti įgyvendinama procese, kuriame vertinamas kompetentingos institucijos (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) sprendimo įtraukti ieškovę į sankcionuotų asmenų kontroliuojamų subjektų sąrašą teisėtumas ir pagrįstumas. Tai reiškia, kad klausimai dėl lėšų kontrolės prezumpcijos paneigimo, faktinės kontrolės nebuvimo ar sankcionuojamo asmens negalėjimo naudotis konkrečiomis lėšomis turi būti nagrinėjami atitinkamoje administracinėje byloje, kurioje ieškovė ginčija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos priimtą administracinį aktą.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.