Klausimas. Dėl policijos pareigūnų veiksmų teisinės reikšmės, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus įvykio vietoje
Byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, nes buvo sužalotas policijos pareigūno.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas nurodė, kad policijos pareigūnai, atvykę į iškvietimo vietą, nuo kontakto su asmenimis pradžios iki pabaigos turi pareigą užtikrinti kūno kamerų veikimą ir įrodymų įvykio vietoje fiksavimą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą dėl per didelio triukšmo pareigūnai neužtikrino tinkamo kūno kamerų naudojimo – vaizdo įrašai iš įvykio vietos buvo fragmentiški, nutrūkstantys, be to, užfiksuota, kad kai kurie pareigūnai ragino kitus išjungti filmavimo priemones. Dėl šio policijos pareigūnų neveikimo nebuvo galimybės nustatyti, kaip įvykio vietoje prasidėjo policijos pareigūnų ir asmenų konfliktas, ir buvo apsunkintas ieškovui smūgį sudavusio asmens nustatymas.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais valstybei tenka rizika dėl neišsaugotų įrodymų, nes būtent pareigūnai turėjo pareigą ir realias galimybes juos užfiksuoti. Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent atsakovė – valstybė – turi įrodyti, jog smurtą prieš ieškovą panaudojo ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas yra logiška policijos pareigūnų pareigos naudoti kūno kameras nevykdymo pasekmė: jei valstybės valdžios subjektas neįvykdo savo pareigos fiksuoti įrodymus, kai turi realią galimybę tą padaryti, būtent šiam subjektui tenka su tokios pareigos neįvykdymu susijusios neigiamos teisinės pasekmės.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad keli liudytojai patvirtino matę, kaip po smūgio nuo ieškovo nuėjo policijos pareigūnas, o priešingų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo konfliktą su kitais asmenimis, byloje nebuvo pateikta. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir byloje pateiktus išaiškinimus kasacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo policijos pareigūno neteisėtus veiksmus smurtaujant prieš ieškovą ir priteisė pastarajam neturtinės žalos atlyginimą.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo. Kitą bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.