Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius
Apžvalga atsidaro naujame skirtuke.Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, bendrovės akcininkui įrodinėjant nemokumo administratoriaus padarytą žalą
Kasacinis teismas nurodė, kad, nagrinėjant ieškovo pareikštą išvestinį ieškinį, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos ir tiksliai įvertintas kilusios žalos dydis. Nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, kiek ir kokio nekilnojamojo turto darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo metu turėjo likviduojama dėl bankroto bendrovė, o tai, ar atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui, kaip akcininkui, kilusia žala. Likviduojamos dėl bankroto bendrovės turimo turto dydis galėtų būti aktualus tik tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjamas ieškovo kaip bendrovės kreditoriaus ieškinys, t. y. sprendžiant, ar turimo turto pakaktų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl (ne)turimų apyvartinių lėšų ir jų (ne)panaudojimo po darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo, būtent ieškovas turėjo teikti įrodymus (arba prašyti teismo juos išreikalauti), jog atsakovas laiku neatsiskaitė su buvusiais darbuotojais, nors ir turėjo galimybę operatyviai tai padaryti, ir dėl to reikšmingai padidėjo žalos dydis, skaičiuojant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio mėn. teismų praktikos apžvalga. Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.