Klausimas. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, bendrovės akcininkui įrodinėjant nemokumo administratoriaus padarytą žalą
Ieškovas (likviduojamos dėl bankroto bendrovės savininkas ir vienintelis akcininkas), reikšdamas išvestinį ieškinį, prašė iš atsakovo (nemokumo administratoriaus) priteisti žalos atlyginimą likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, veikdamas likviduojamos dėl bankroto bendrovės vardu, įdarbino septynis darbuotojus. Vėliau priėmė sprendimą dalį šių darbuotojų atleisti. Nesutikdami su tokiu sprendimu, dalis buvusių darbuotojų kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ši darbuotojų atleidimus pripažino neteisėtais ir atleistiems darbuotojams priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanas. Ieškovo vertinimu, atsakovo veiksmai neteisėtai atleidžiant darbuotojus sumažino galimybę jam, kaip likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditoriui, gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą greičiau ir (ar) visa apimtimi iš bendrovės turto, kadangi pirmiausia turės būti atsiskaityta su atleistais darbuotojais. Be to, minėti atsakovo veiksmai pakenkė ieškovui, kaip bendrovės akcininkui, nes dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo bendra bendrovės turto masė (nuo kurios priklauso ieškovo turimų akcijų vertė) ir realios lėšos.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kasacinis teismas nurodė, kad, nagrinėjant ieškovo pareikštą išvestinį ieškinį, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos ir tiksliai įvertintas kilusios žalos dydis. Nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, kiek ir kokio nekilnojamojo turto darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo metu turėjo likviduojama dėl bankroto bendrovė, o tai, ar atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui, kaip akcininkui, kilusia žala. Likviduojamos dėl bankroto bendrovės turimo turto dydis galėtų būti aktualus tik tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjamas ieškovo kaip bendrovės kreditoriaus ieškinys, t. y. sprendžiant, ar turimo turto pakaktų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl (ne)turimų apyvartinių lėšų ir jų (ne)panaudojimo po darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo, būtent ieškovas turėjo teikti įrodymus (arba prašyti teismo juos išreikalauti), jog atsakovas laiku neatsiskaitė su buvusiais darbuotojais, nors ir turėjo galimybę operatyviai tai padaryti, ir dėl to reikšmingai padidėjo žalos dydis, skaičiuojant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti.
Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją atsakovui, todėl nusprendė dėl žalos nenustatęs visų faktinių aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.