Vieša sprendimų paieška

Greita paieška Detali paieška Pagalba

Pavadinimas: [2020-11-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-673-407-2020].docx

Bylos nr.: e2A-673-407/2020

Bylos rūšis: civilinė byla

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas

Raktiniai žodžiai:

Teisiniai terminai:

Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas

Kodas

Byloje kaip

Strategy Labs

302753074

Ieškovas

CIVITTA INTERNATIONAL OÜ veikianti per biurą Lietuvoje

12241708

trečiasis asmuo

CIVITTA

302477747

trečiasis asmuo

Kategorijos:

Bendrosios nuostatos

Sutartinė atsakomybė

SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS

CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

Civilinių teisių objektai, jų rūšys

Civilinės atsakomybės rūšys

Prievolių teisė

Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis

Kitos su prievolių teise susijusios bylos

Civilinė atsakomybė

? Civilinė byla Nr. e2A-673-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02326-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.5.1. (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienė s, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,, Strategy Labs “ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ Strategy Labs “ ieškinį atsakovui J. Š. , tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „ CIVITTA INTERNATIONAL OÜ “ ir UAB „CIVITTA“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir nuostolių priteisimo . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ Strategy Labs “ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama uždrausti atsak ovui J. Š. bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iš UAB „ Strategy Labs “ gautą konfidencialią informaciją bet kokiems tretiesiems asmenims ; uždrausti UAB „ Strategy Labs “ konfidencialią informacija asmeniškai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos ; uždrausti skatinti UAB „ Strategy Labs “ klientus (pagal pateikiamą sąrašą) su pačiu atsakovu ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „ Strategy Labs “ teikiamų paslaugų teikimo, uždrausti skatinti UAB „ Strategy Labs “ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų ; priteisti iš atsakovo J. Š. 50 000 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2013 m. birželio 1 d. dirbo pas ieškovę, o nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. ėjo direktoriaus pareigas, darbo santykiai su atsakovu pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas tiek darbo sutartyje, tiek tarp šalių sudarytame Konfidencialumo susitarime įsipareigojo saugoti bendrovės konfidencialią informaciją, taip pat buvo uždrausta naudoti konfidencialią informaciją dar trejus metus po darbo sutarties nutraukimo. Pasibaigus atsakovo darbo sutarčiai ir atlikus bendrovės vidinį patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, vykstant deryboms dėl UAB „ Strategy Labs “ akcijų pardavimo, nesiėmė jokių priemonių apsaugoti ieškovės komercines paslaptis nuo konkurentų, teikė konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims nesudaręs jokių sutarčių dėl draudimo tokią informaciją konkurentams vėliau naudoti savo komercinėje veikloje ir įpareigojimo ją saugoti. Be to, įdiegė specialias technines priemones ir neteisėtai, net ir po darbo sutarties pasibaigimo, gaudavo b endrovės konfidencialią informaciją – iš klientų gaunamus ieškovei adresuotus elektroninius laiškus. Kad atsakovas realiai naudojo konfidencialią informaciją, įrodo tai, jog atsakovas buvo kviestas net į aštuoniolika darbinių susitikimų Rygoje su ieškovės klientu (duomenys neskelbtini) ir jam ar trečiųjų asmenų naudai buvo perduotas vykdyti projektas, kurį ketino vystyti ieškovė. Ieškovė nustatė, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. dar iki darbo dienos pradžios atsisiuntė iš viso 10 154 vnt. bendrovės dokumentų, t. y. iš esmės didžiąją dalį ieškovės duomenų bazės. Be to, atsakovas, galimai dar eidamas bendrovės vadovo pareigas, dalyvavo ieškovės konkurentų organizuotame renginyje, kuriame galimai dalinosi savo turima patirtimi. Ieškovė pažymėjo, kad tretieji asmenys – „ CIVITTA INTERNATIONAL OÜ “ ir UAB „CIVITTA“ , pasinaudodami neteisėtai iš atsakovo gauta informacija, nesąžiningai konkuruoja su ieškove. 3. Su atsakovu J. Š. sudaryto Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunktis numatė 10 000 Eur minimalių nuostolių sumą kiekvieno pažeidimo atveju. Ieškovo teigimu, atsakovas padarė penkis Konfidencialumo susitarimo pažeidimus (komercinių paslapčių neapsaugojimas prieš atskleidžiant ją tretiesiems asmenims; elektroninės pašto dėžutės, į kurią buvo gaunami visi darbuotojams adresuoti tiekėjų laiškai, sukūrimas; elektroninės pašto dėžutės, į kurią buvo gauta bendrovės komercinę paslaptį sudarantį informacija apie klientą „ (duomenys neskelbtini) “ ; bendrovės dokumentų atsiuntimas juos pasisavinant; bendrovės komercinių paslapčių neteisėtas atskleidimas tretiesiems asmenims), todėl iš atsakovo prašo priteisti 50 000 Eur nuostolių sumą. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas . 5. Teismas iš ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktų elektroninių laiškų nustatė, kad, vykstant deryboms dėl UAB „ Strategy Labs “ akcijų pardavimo, jose dalyvavo tik V. K. (vienintelio UAB „ Strategy Labs “ akcininko „ LEWBEN BACCA HOLDINGS LIMITED “ akcininkas) ir tretieji asmenys. Teismas nustatė, kad atsakovui nebuvo pateiktas trečiųjų asmenų pasiūlymas dėl b endrovės įsigijimo ir jis derybose nedalyvavo. Konfidencialią informaciją, kurią nurodo ieškovė, 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu laišku tretiesiems asmenims derybų metu pateikė M. K. , kuris nedirbo bendrovėje ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, kontroliuojamas nebuvo. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovės akcininkas vienasmeniškai aktyviai derėjosi dėl bendrovės pardavimo su trečiojo asmens akcininku, tokiu būdu išplėsdamas savo įtakos sferą bendrovėje iki vienasmenio valdymo funkcijos perėmimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje akcininko atsakomybės klausimas nėra aktualus ir todėl plačiau neanalizuotinas. 6. Vertindamas derybose pateiktos informacijos, kurią ieškovė įvardija kaip konfidencialią, turinį, teismas pažymėjo, kad ne bet kokiai informacijai, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, yra taikoma įstatyminė ar sutartinė apsauga. Ieškovė neįr odinėjo , kurią dalį iš pateiktos informacijos laiko konfidencialia informacija, o kurią dalį – komercinėmis paslaptimis. Teismas pritarė trečiųjų asmenų argumentams, kad jiems atskleista informacija niekaip nedaro įtakos galimybei konkuruoti rinkoje. Teismo vertinimu, 2018 m. birželio 30 d. pateikto bandomojo balanso duomenys neatspinti darbuotojų tikslaus gaunamo darbo užmokesčio, pateikiama tik apibendrinta informacija. Teismas pažymėjo, kad balanso eilutė „Gautinos sumos“, atsispindi ne klientų, kaip teigia ieškovė, o skolininkų sąrašas. Iš šių duomenų neįmanoma nustatyti jokių duomenų apie ieškovės partnerius, klientus, vykdytus ir vykdomus projektus, kainodarą, suteiktų paslaugų pobūdį ar kitos informacijos, kurią ieškovė laiko sudarančia sąlygas nesąžiningai su ja konkuruoti. 7. Teismas nurodė , kad formalus faktas, jog atsakovui buvo prieinama bendrovės informacija per elektroninio pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com , į kurią buvo peradresuojami darbuotojų iš klientų gaunami laiškai, negali būti pripažinti kaip neteisėti veiksmai, nes atsakovas, kaip bendrovės vadovas ir darbuotojas, turėjo teisę žinoti bendrovės informaciją bei pareigą atlikti visus būtinus veiksmus, kad ji nebūtų prarasta. Be to, tą pačią informaciją atsakovas gaudavo ir pagrindiniu elektroniniu paštu. Teismas taip pat sprendė, kad bendrovės informacijos gavimas net ir po darbo santykių pasibaigimo savaime nėra neteisėti veiksmai, jei informacija nėra neteisėtai naudojamasi, o šių aplinkybių , teismo vertinimu, ieškovė neįrodė. Teismas pažymėjo, kad Konfidencialumo susitarime nebuvo tiksliai nurodytos konfidencialios informacijos saugojimo taisyklės, pavyzdžiui, nenurodyta, kaip konkrečiai turi veikti vadovas siekdamas užtikrinti informacijos pakankamą saugumą, susitarime nebuvo draudimo daryti atsarginę informacijos kopiją ir panašiai. Teismo vertinimu, šie ieškovės nurodomi veiksmai vertintini kaip atlik t i bendrovės interesais ir jos naudai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė turėjo elektroninio pašto programos (serverio) administravimo teisę, taig i , pasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakovu, būtent bendrovei teko pareiga panaikinti prieigą prie atsakovo naudoto elektroninio pašto. 8. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų neteisėtai atskleidęs tretiesiems asmenims ar kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais panaudojęs nurodytą informaciją, susijusią su kliento „ (duomenys neskelbtini) “ projektu , kurią gavo per elektroninio pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com . Teismo vertinimu, b endrovės darbuotojų (praktikanto ir atsakovo) apsikeitimas informacija negali būti vertinamas kaip informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nemotyvuoja, kodėl šią informaciją apibrėžia kaip komercinę paslaptį. Iš byloje esančių ir ieškovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad bendrovėje nebuvo aiškiai reglamentuota, kas laikoma komercine paslaptimi, nes komercinių paslapčių sąrašas nebuvo patvirtintas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gavo įvairių prekybos tinklų parduotuvių ir jose esančių prekių lentynų nuotraukas. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad tokia tiriamojo pobūdžio informacija yra viešai lengvai prieinama, savaime akivaizdi, jai gauti nereikia jokių specifinių žinių ar įgūdžių, ją surinkti be jokių suvaržymų gali iš esmės bet kuris asmuo. Nurodyta informacija nebuvo susijusi su konkrečiais kliento poreikiais, paslaugomis klientui bei pati savaime neturi jokios komercinės vertės. Kaip ir nurodyta ieškinyje, ši informacija nebuvo susijusi su konkrečiu užsakymu, o tik su galimu projektu, kadangi paskutinis b endrovės vykdomas projektas su klientu „ (duomenys neskelbtini) “ pasibaigė 2018 m. gegužės 29 d. Vien aplinkybė, kad informaciją surinkti buvo pavesta laikinai vasaros metu b endrovėje praktiką atlikusiam asmeniui, liudija, jog šiai informacijai b endrovė net e ikė reikšmingos apsaugos. 9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę gauti bet kokią informaciją, todėl vien aplinkybė, kad jis atsisiuntė didžiąją dalį bendrovės duomenų bazės, negali būti laikoma Konfidencialumo susitarimo pažeidimu. Teismas rėmėsi atsakovo teiktais paaiškinimais, kad buvo reikalinga susisteminti turimą informaciją, kadangi atsakovui buvo žinoma apie derybas dėl bendrovės pardavimo, laikė, kad , esant poreikiui , buvo reikalinga turėti informaciją vienoje vietoje, o ne atskiruose virtualiuose serveriuose. Atsakovui nebuvo žinoma, kad derybos dėl bendrovės pirkimo savaitgalį buvo nutrauktos. Teismas sprendė, kad toks duomenų atsisiuntimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių ir susijęs su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų vykdymu. Teismas pažymėjo, kad dokumentai buvo atsisiųsti ir išsaugoti ieškovės suteiktoje darbo priemonėje, kuri ieškovei buvo grąžinta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovės informacija buvo neteisėtai panaudota, tokių faktų ieškovė neįrodė. 10. Teismas iš atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas trečiųjų asmenų organizuotame vasaros renginyje dalyvavo jau po darbo santykių su ieškove pasibaigimo. Teismas pažymėjo, kad i eškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas perdavė tretiesiems asmenims kokią nors bendrovės informaciją, taigi nėra jokio pagrindo atsakovo dalyvavimą trečiųjų asmenų organizuotame renginyje ar bet kokių kontaktų su trečiaisiais asmenimis užmezgimą po darbo santykių su ieškove pasibaigimo vertinti kaip bendrovės konfidencialios informacijos skleidimą tretiesiems asmenims. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka konsultanto funkcijas pagal jam pavedamas darbdavio užduotis ir nėra atsakingas už naujų klientų paiešką ar pritraukimą. Teismo vertinimu, tai visiškai paneigia bet kokias ieškovės prielaidas, kad atsakovas sistemingai slapta rinko bendrovės informaciją, siekdamas konkurencinio pranašumo trečiųjų asmenų naudai. 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad tretieji asmenys vilioja klientus, pateikė klientų sąrašą, tačiau iš šio sąrašo negalima nustatyti, kada ieškovė užmezgė komercinius santykius su kiekvienu iš klientų, kada tie santykiai nutrūko, taip pat nėra galimybės objektyviai nustatyti, kad tai yra iš tiesų ieškovės klientai. Tretieji asmenys pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad „ (duomenys neskelbtini) “ yra senas grupės klientas, su juo buvo sudaryta sutartis daug anksčiau, nei vyko derybos dėl ieškovės įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie klientų pasikeitimo dinamiką – klientų nutrauktas sutartis, po atsakovo darbo sutarties nutraukimo ieškovo įmonėje, taip pat atsakovui pradėjus dirbti pas konkurentą – trečiąjį asmenį. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų. 12. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius, sprendė, kad ieškovė neįrodė esminių bylos aplinkybių, o būtent, kad atsakovas kokiu nors būdu neteisėtai panaudojo bendrovės konfidencialią informaciją, o bendrovė dėl to patyrė konkrečių neigiamų pasekmių. Teismas pabrėžė, kad nors ieškovė negali turėti įrodymų apie bendrovės informacijos neteisėtą perdavimą tretiesiems asmenims, nes tokie neteisėti veiksmai atliekami slapta, tačiau apie bet kokias kilusias tokio pobūdžio neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes, jei jie būtų atlikti, ieškovė neabejotinai turėjo žinoti ir neturėdama tiesioginių neteisėtų veiksmų atlikimo įrodymų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. Ieškovė UAB „ Strategy Labs “ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus: 13.1. Teismas visiškai nevertino įrodymų kaip jų visumos, įrodymų tarpusavio ryšio, neištyrė jų visapusiškai, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje suformuota šio pobūdžio bylose privalomai taikoma netiesioginių įrodymų vertinimo doktrina . A tsakovas 2018 m. liepos 19 d. elektoriniais laiškais susirašinėjo su J. R. ( Y. R. ), buvusiu ieškovės partneriu, kuris šiuo metu dirba „ CIVITTA “ įmonių grupėje. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad jų vienintelis siekis buvo, jog UAB „ Strategy Labs “ su visais savo žmogiškaisiais ištekliais, duomenų baze, klientais, pereitų į „ CIVITTA “ įmonių grupę, o tai neabejotinai reiškia, kad du svarbiausi bendrovėje dirbę asmenys – atsakovas ir J. R. – neveikė geriausiai s bendrovei interesais, o atsakovas pažeidė ir fiduciarines pareigas bendrovei. Šis tikslas yra svarbus vertinant tolesnius atsakovo veiksmus ir buvo pakankamas konstatuoti atsakovo veikimą prieš bendrovės interesus. 13.2. Atsakovo 2018 m. liepos 30 d. elektroninis laiškas V. K. parodo, kad būtent pats atsakovas, kaip bendrovės vadovas, surinko ir parengė informaciją apie bendrovę, tačiau neužtikrino, kad jo teikiama informacija konkurentams būtų apsaugota. Atsakovo parengtą informaciją „ (duomenys neskelbtini) “ grupės finansininkas M. K. jau kitą dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė tretiesiems asmenims . Tarp šios informacijos akivaizdžiai yra bendrovės komercinės paslaptys, o būtent, informacija apie visą bendrovės finansinę padėtį, įskaitant pirkėjų skolas, netgi pinigines lėšas banko sąskaitose, pelningumą ir panašiai , bendrovės buvusio partnerio J. R. atlygio formulė, bendrovės klientų sąrašas, vykdomi klientų projektai, jų vertė. 13.3. A. S. V. ( A. S. V. ) 2018 m. rugpjūčio 4 d. 00.24 val. išsiuntė laišką V. K. ir pateikė pasiūlymą dėl bendrovės įsigijimo kainos. Tai įrodo, kad visa reikalinga informacija apie bendrovę jau buvo surinkta ir pa teikta. Tačiau atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsi siu ntė bendrovės duomenų bazę su daugiau nei dešimčia tūkstančių dokumentų, taigi įgijo didelę vertę turinčią intelektinę nuosavybę, bendrovės ilgametės veiklos rezultatus, komercines (technines ir verslo) paslaptis. Atsakovo parsisiųsta informacija yra susijusi su ieškovės buvusiais ir esamais projektais, know-how ( praktinė patirtis, gamybinės komercinės paslaptys) , skaičiavimo modeliais, klientų informacija, sutartimis su klientais, darbuotojų informacija, siųstais pasiūlymais pirkti paslaugas, o tai reiškia, kad didžiausia dalis informacijos neturi reikšmės įmonių įsigijimo procese net ir darant jos ekonominį, teisinį ar netgi finansinį auditą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ši informacija buvo reikalinga derybų dėl bendrovės perleidimo metu, nevertino šių įrodymų pobūdžio, nevertino prieštaringų atsakovo liudijimų, dėl jų net nepasisakė. 13.4. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nebebuvo bendrovės vadovas, atliko tik konkrečius darbus, susijusius su klientų „ (duomenys neskelbtini) “ ir „ (duomenys neskelbtini) “ projektais. Tačiau atsakovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. davė nurodymą bendrovės praktikantui atsiųsti jam visą tiriamąją medžiagą, susijusią su bendrovės klientui „ (duomenys neskelbtini) “ rengtu projektu, t. y. su klientu, prie kurio projekto atsakovas nebeturėjo pavedimo dirbti. Dar daugiau, nurodymas atsiųsti medžiagą buvo pateiktas net ne iš atsakovo darbinės el. pašto dėžutės, o iš slapta susikurtos el. pašto dėžutės slbluebooks2@gmail.com . Taigi atsakovas, jau nebebūdamas bendrovės vadovu, įgijo bendrovės komercinės paslapties statusą turinčią informaciją, kuri nebuvo patalpinta bendrovės duomenų bazėje iki ją atsakovui nukopijuojant, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Konfidencialumo susitarimo 2.2 papunktį, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tai, kad atsakovas panaudojo neteisėtai gautą informaciją apie klientą „ (duomenys neskelbtini) “ , įrodo tai, jog „ (duomenys neskelbtini) “ kvietė atsakovą į darbinius susitikimus. 13.5. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. rudenį jis lankėsi bendrovės kliento „ (duomenys neskelbtini) “ patalpose ir jose su „ CIVITTA “ darbuotojų komanda dirbo, nors, pasak atsakovo, darbo santykiai su „ CIVITTA “ dar nebuvo pradėti ir šio projekto metu jis buvo vertinamas kaip kandidatas į laisvą darbo poziciją užimti, tačiau įrodymų vertinimo prasme šis veiksmas buvo tiesioginis atsakovo neteisėto veiksmo pasisavinant bendrovės komercines paslaptis įrodymas ir netiesioginis neteisėto bendrovės komercinių paslapčių perdavimo tretiesiems asmenims įrodymas: šiame projekte buvo panaudota ta medžiaga, kurią bendrovės darbuotojai ir buvo surinkę ruošdami pasiūlymą „ (duomenys neskelbtini) “ . Be to, pats atsakovas pripažino, kad be ieškovės kliento „ (duomenys neskelbtini) “ šiuo metu jis, kaip „ CIVITTA “ konsultantas, dirba ir su kitais bendrovės klientais – „ (duomenys neskelbtini) “ , „ (duomenys neskelbtini) “ , „ (duomenys neskelbtini) “ . Tai irgi patvirtina, kad atsakovas turėjo arba pats tiesiogiai kontaktuoti su bendrovės klientų atsakingais asmenimis, arba šią informaciją perduoti „ CIVITTA “ , kuri ir pateikė konkuruojančius pasiūlymus dėl paslaugų teikimo bendrovės klientams. Juo labiau, kad duomenis apie ankščiau šiems klientams vykdytus projektus, bendrovės taikomą kainodarą atsakovas gavo parsisiuntęs duomenų bazę ir žinojo klientų ateities poreikius. 13.6. T eismas netinkamai aiškino ir taikė konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių teisinę apsaugą reglamentuojančias teisės normas, todėl akivaizdžiai neteisėtus atsakovo veiksmus kvalifikavo netgi kaip atliktus ieškovės interesais. 13.7. Konfidencialumo susitarimas, kuris buvo pasirašytas kaip priedas prie atsakovo darbo sutarties, draudė neteisėtą disponavimą bendrovės konfidencialia informacija labai įvairiomis formomis. Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunktis numatė pareigą atsakovui imtis visų būtinų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti, įskaitant klientų informavimą apie jiems perduotos informacijos konfidencialumą ir instruktavimą apie jos saugumo ypatumus. Ši nuostata yra reikšminga vertinant atsakovo neveikimą, kai jis neužtikrino bendrovės konfidencialios informacijos, kurios dalį sudarė ir komercinės paslaptys, saugumo ją teikiant šiuo atveju net ne klientui, o bendrovės konkurentui. Konfidencialumo susitarimo 2.2 papunktis draudė a tsakovui išsinešti informacijos šaltinius (laikmenas), kuriose gali būti b endrovės konfidencialios informacijos (ar net nuorodų į ją) už darbo vietos ribų. Ši nuostata aktuali vertinant a tsakovo veiksmus tiek nukopijuojant b endrovės duomenų bazę į nešiojamąjį kompiuterį ne darbo metu ir ne darbo vietoje, tiek ir slapta į asmenines pašto dėžutes gaunant b endrovės informaciją. Konfidencialumo susitarimo 2.1 papunktis draudė b endrovės konfidencialią informaciją, įskaitant ir komercines paslaptis, bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis atskleisti ar perduoti tretiesiems asmenims, o 2.6 papunktis draudė pačiam a tsakovui šią informaciją naudoti ne darbo funkcijų vykdymo tikslais. Pastarosios nuostatos yra aktualios vertinant aplinkybę, kad pats a tsakovas pripažino, jog kaip „ CIVITTA “ konsultantas toliau teikia paslaugas b endrovės klientams . Ieškovės teigimu, bendrovės konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys buvo pasisavintos sąmoningai, kad jos galėtų būti perduotos „ CIVITTA “ įmonių grupei. Tai įrodo aplinkybės, kad atsakovas dirba „ CIVITTA “ įmonių grupėje, o tai savaime reiškia jų per davimą naujam darbdaviui . 13.8. Konfidencialumo susitarimo 1.5 papunktis apibrėžė tai, kas bendrovėje laikytina konfidencialia informacija, ir į sąrašą inter alia (taip pat) pateko tiek komercinės paslaptys (1.5.1 papunktis), tiek informacija apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, bendrovės vykdomus projektus, jų apimtis (1.5.2 papunktis), tiek bet kokie komerciniai ketinimai ir kontaktai tiek su esamais, tiek su galimais klientais (1.5.12 papunktis.). T arp ieškovės ir atsakovo sudarytas Konfidencialumo susitarimas numatė griežtesnį bendrovės informacijos apsaugos standartą, kurio atsakovas privalėjo laikytis. Įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl griežtesnio informacijos konfidencialumo standarto ir tokio susitarimo atsakovas neginčijo, todėl teismas sprendime privalėjo juo vadovautis, tačiau visiškai nepagrįstai jo netaikė ginčo atveju. 13.9. Atsakovo veiksmai buvo neteisėti ne tik Konfidencialumo susitarimo, bet ir įstatymo pagrindu, kadangi komercinių paslapčių teisinė apsauga pagal savo prigimtį yra pirmiausiai įstatyminė, ji galioja net nepriklausomai nuo to, ar yra sudarytas atitinkamas šalių susitarimas. Atsakovo veiksmai, o būtent, visos bendrovės duomenų bazės atsisiuntimas, neatitiko ūkinės veiklos sąžiningo s praktikos, kadangi tokio kiekio informacija nebuvo būtina atsakovo, kaip vadovo, pareigų vykdymui, savo ruožtu derybų dėl bendrovės perleidimo ir jos kainos nustatymo tikslais tokios informacijos nukopijavimas buvo apskritai nereikalingas (KPTAĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu prieigos prie bendrovės komercinės paslapties gavimas į asmeninę pašto dėžutę, taip pat el. laiškų peradresavimas į kitą asmeninę pašto dėžutę pasibaigus darbo teisiniams santykiams, akivaizdžiai pažeidė KPTAĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą. Teismas šių įstatymo normų visiškai neanalizavo, neaiškino ir netaikė, nors tai yra teismo prerogatyva. Kadangi atsakovas pripažino, jog dirba „ CIVITTA “ įmonių grupėje, teikia paslaugas bendrovės klientams, laikytina, kad jis naudojo ir atskleidė gautą komercinę paslaptį, taigi pažeidė KPTAĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 13.10. Atsakovo pasisavinta duomenų bazė, kaip tokia, per se (savaime) buvo bendrovės komercinė paslaptis, kadangi ją sudarė dokumentai, kau p ti ir saugoti nuo bendrovės įsteigimo dienos. Taip pat didelė dalis joje esančios informacijos buvo dar ir bendrovės klientų komercinės paslaptys. Parsisiųstuose dokumentuose, kurių teismas nevertino, yra projektų rezultato dokumentai – tai tarpiniai ir galutiniai pristatymai, įvairios studijos ir tyrimai, kurie buvo pristatyti klientams atliktų projektų eigoje. Šiuose pristatymuose detaliai pristatoma bendrovės metodika, analitiniai modeliai, duomenys apie rinkos tendencijas, konkurencinę aplinką, klientų vidinius procesus, svarstomos strategijos ir pan. Ši informacija yra slapta, kadangi ją žino tik konkrečiame projekte dirbantys asmenys bei klientų atstovai. Taip pat ji turi ekonominę vertę – klientams pateikiami pasiūlymai, strategijos padeda efektyvinti veiklą, didinti konkurencingumą. Bendrovės konkurentams ši informacija turėtų vertę, nes jos surinkimas reikalauja didelių žmogiškųjų analitinių bei laiko, taip pat finansinių sąnaudų. Bendrovė būtent už tokių dokumentų rengimą ir gaudavo atlygį iš klientų. Bendrovės darbo rezultatų pavyzdžių nukopijavimas ir perėmimas leidžia atsakovui dabar ir dirbant kitoje įmonėje su šiuo neteisėtai užvaldytu know-how jau kitam juridiniam asmeniui generuoti pajamas. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymą, pagrindžiantį išlaidas, patirtas kuriant duomenų bazę, todėl prašo šiuos įrodymus prijungti ir įvertinti apeliacinės instancijos teisme. 13.11. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje privalėjo taikyti bendrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnyje įtvirtintus vadovo elgesio reikalavimus, tačiau nepagrįstai to nedarė. Priešingai, atsakomybę stengėsi perkelti į bylą net neįtrauktam asmeniui V. K. pastarąjį pripažindamas netgi bendrovės de facto (faktiniu) vadovu. Pripažinus šį asmenį faktiniu vadovu buvo sudarytos prielaidos bendrovės kreditoriams kelti šio asmens atsakomybės klausimą pagal vadovo civilinės atsakomybės režimą už tai, kad jis, kaip nurodyta s prendime, perėmęs a tsakovo, kaip vienasmenio valdymo organo funkcijas, b endrovės konkurentams teikė informaciją neužtikrinęs jos teisinės apsaugos. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad yra pagrindas naikinti sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. 13.12. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos k onkurencijos įstatymo nuostatomis, kadangi jos ginčui negalėjo būti taikomos. Ginčui taik y t inos minėtos KPTAĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalies normos, kurios numato, kad neteisėtas yra ir komercinių paslapčių pasisavinimas, ne tik atskleidimas. Teismas , to netyręs, padarė teisės taikymo klaidą. 13.13. Atsakovo pasisavinta informacija apie klientą „ (duomenys neskelbtini) “ buvo bendrovės komercinė paslaptis, o teismas nepagrįstai sumenkino atsakovo gautos informacijos komercinę vertę ir jos slaptumą. Atsakovo neteisėtai gauta informacija buvo surinkta sistemingai apie konkrečioje rinkoje veikiančius subjektus, t. y. prekybos centrus, taip pat ji buvo surinkta skirtingose valstybėse, tam skiriant žmogiškuosius išteklius ir patiriant piniginius kaštus. Visos nuotraukos buvo padarytos laikantis konkrečios metodikos, todėl bet koks kitas asmuo tiesiog negalėtų surinkti tokių duomenų, o konkurentui tai reikalautų papildomo laiko ir sąnaudų. Kita vertus, įstatymas nereikalauja, jog informacija turėtų realią komercinę vertę, pakanka potencialios, ir šį kriterijų atsakovo gauta informacija tenkino, nes ji buvo realiai panaudota naujame „ (duomenys neskelbtini) “ projekte, kurį vykdė atsakovas su „ CIVITTA “ komanda . 13.14. Atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui ir darbuotojui, siunčiami laiškai buvo slapti, kadangi apie juos galėjo žinoti tik tie bendrovės darbuotojai, kuriems buvo teisėtai peradresuoti atsakovui siunčiami laiškai. Ieškovė neįrodinėjo, kad visa atsakovo gauta informacija buvo komercinės paslaptys, kadangi sutiktina, jog dalis informacijos neturi realios ar potencialios komercinės vertės. Tačiau neabejotiną potencialią komercinę vertę turėjo kliento „ (duomenys neskelbtini) “ pakvietimai į darbinius susitikimus. Ši informacija, t. y. tiek konkretus susitikimų laikas, tiek jų vieta leido atsakovui juose dalyvauti ir tęsti kliento projekto vykdymą, tokiu būdu gaunant ekonominę naudą. Atsakovo bendravimas su klientu „ (duomenys neskelbtini) “ pradėtas jam dar esant bendrovės vadovu ir darbuotoju, tad tolimesnis santykių vystymas jau ne bendrovės interesais, tačiau siekiant asmeninės naudos, yra aiškiai komerciškai vertingas. Atsakovui veikiant teisėtai, šiuos santykius būtų toliau vystęs ne atsakovas, tačiau jo pareigas tęsianti naujoji bendrovės vadovė. 13.15. Teismas visiškai nepagrindė, kokiu pagrindu priteisė bylinėjimosi išlaidas UAB „ Civitta “. UAB „ Civitta “ yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja, todėl į sąskaitą įtrauktą 840 Eur PVM sumą jau yra susigrąžinusi, taigi tai nėra realiai trečiojo asmens šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta ir apmokėta tą pačią dieną, todėl, ieškovės teigimu, sąskaita buvo išrašyta už faktiškai nesuteiktas paslaugas. 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą . Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: 14.1. Ieškovės nurodyto elektroninio laiško turinys neleidžia daryti išvados, kad atsakovas siekė daryti spaudimą ieškovės akcininkui dėl bendrovės perleidimo. Ieškovė pati patvirtinto, kad akcininkas savo nuožiūra sprendė dėl bendrovės ateities kaip verslo profesionalas. 14.2. Atsakovas neteikė jokios informacijos tretiesiems asmenims. Informaciją, nesuderinęs su atsakovu, pateikė galutinis naudos gavėjas ir teismas pagrįstai nustatė, kad šia apimtimi bendrovės akcininkas veikė savarankiškai, todėl jam teko tokio veikimo pasekmės. Atsakovas pateikdamas informaciją akcininkui nurodė, kad ji yra aptarimui ir vidiniam naudojimui, o ne nesuderintam perdavimui potencialiam pirkėjui, be to, pats akcininkas patvirtino, kad nesuderinęs informacijos nesiųs, tačiau vis tiek nurodė M. K. informaciją persiųsti tretiesiems asmenims . ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 18 straipsnis nustato vieną iš neturtinių akcininko teisių – teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą. Tuo atveju, kai akcininkas siekia susipažinti su konfidencialia bendrovės informacija, ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato akcininkui pareigą užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo kilti atsakovo atsakomybei už akcininko savarankiškus veiksmus, disponuojant jam teisėtai atskleista bendrovės informacija. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas neva dalyvavo slaptoje komunikacijoje su trečiųjų asmenų atstovais, kadangi atsakovas prie planuoto pokalbio prijungtas nebuvo, taigi ir jokio s informacijos nepateikė. 14.3. Tai, kad atsakovas atsisiuntė bendrovės duomenis anksti ryte, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi atsakovo darbo diena nebuvo normuota ir jo veiksmai atlikti įprastinio jo darbo laiko metu. Atsakovas jau buvo detaliai pasisakęs dėl to, kad bendrovės informacija nebuvo sutelkta vienoje vietoje ir prieiga prie jos priklausė nuo suteiktų prieigos (administratoriaus) teisių, todėl informacijos atsisiuntimo tikslas ir laikas atitinka vykusią derybų pažangą ir atsakovui dar 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą informaciją, kad tęsiantis deryboms išlieka poreikis duomenų atnaujinimui ir tikslinimui. Galiausiai, b endrovėje taikoma informacijos saugojimo tvarka nustatė atsakovui ne tik teisę, bet ir pareigą gauti bei išsaugoti lokalioje laikmenoje (darbo kompiuteryje) visų veiklos rezultatų ir duomenų kopiją papildomos atsarginės kopijos tikslais. 2018 m. rugpjūčio 14 d. pašalinus atsakovą iš vadovo pareigų ir jo darbo sutartį pakeitus į projektinio darbo, pasibaigė ir jam taikomas įpareigojimas saugoti nurodytus bendrovės duomenis lokalioje laikmenoje, atitinkamai, iš atsakovo darbo kompiuterio šie duomenys buvo pašalinti. Atsakovo darbo sutartis pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 31 d., kompiuteris buvo grąžintas pasibaigus darbo santykiams su ieškove. 14.4. Pasibaigus atsakovo, kaip vadovo, įgaliojimams, jis turėjo užtikrinti, kad visa bendrovės informacija ir liktų bendrovės žinioje ir būtų perduota naujam vadovui, todėl kreipėsi į bendrovėje praktiką baigusį asmenį, kuris turėjo savo žinioje surinktą galimam ateities projektui „ (duomenys neskelbtini) “ medžiagą, kad suteiktų prieigą prie šių duomenų. Būtent atsakovo dėka šie duomenys nėra prarasti ir šiuo metu yra bendrovės valdomi. 14.5. Ieškovės prašymas kviesti liudytoją buvo ne tik pateiktas pavėluotai, bet ir nepagrįstas, kadangi tinkamą visų duomenų perdavimą patvirtina byloje surinktų duomenų visetas. Ieškovė niekada neteigė ir šiuo metu neteigia, kad jai nėra perduota kokia nors a tsakovo kaip vadovo valdyta informacija ar kad kažkokie duomenys yra prarasti , bendrovė disponuoja visais savo duomenimis. 14.6. Byloje aptariamą atsarginę pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com atsakovas buvo sukūręs siekdamas užtikrinti, kad nebūtų prarasti jam kaip bendrovės darbuotojui (vadovui) siunčiami elektroniniai laiškai bei juose esanti aktuali informacija darbo funkcijoms vykdyti, taigi šie veiksmai buvo atlikti bendrovės interesais ir jos naudai. Be to, bendrovė tik 2018 m. rugsėjo 27 d. ėmėsi veiksmų savo suteiktai prieigai prie pagrindinio a tsakovo elektroninio pašto panaikinti. I eškovė galėjo kontroliuoti ir kontroliavo a tsakovo elektroninio pašto dėžutę. Atsarginė elektroninio pašto dėžutė buvo susieta su pagrindine dėžute ir tai niekaip nebuvo slepiama, šis nustatymas buvo akivaizdžiai ir atvirai matomas pagrindinės dėžutės nustatymuose, kuriuos pati i eškovė vėliau pakeitė (panaikino peradresavimą) . 14.7. Atsakovo veiksmų tariamą slaptumą naudojant elektroninį paštą slbluebooks2@gmail.com paneigia faktas, kad atsakovas šią elektroninio pašto dėžutę naudojo savo darbo veikloje, o būtent, pateikė prašymą praktikantui persiųsti duomenis į šią elektroninio pašto dėžutę , o nurodytas elektroninis paštas buvo atvirai naudojamas būtent atsakovo vardu ir pavarde . Akcentuotina, kad ir kiti bendrovės darbuotojai vykdydami savo darbo funkcijas naudodavosi ne vien bendrovės suteiktais elektroninio pašto adresais. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas būtų panaudojęs aptartose elektroninio pašto dėžutėse išsaugotą informaciją kitais nei darbo tikslais, nėra jokio pagrindo šiuo pagrindu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. 14.8. Trečiųjų asmenų renginys, į kurį atsakovas buvo pakviestas svečio teisėmis, įvyko 2018 m. rugsėjo mėn esį , jau pasibaigus atsakovo darbo teisiniams santykiams su ieškove. Pažymėtina, kad darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti ieškovės iniciatyva. Atsakovas įsidarbino „ CIVITTA “ grupės įmonėje „ Civitta Latvia SIA “ konsultantu nuo 2019 m. vasario 4 d. Atsakovo darbas įmonėje „ Civitta Latvia SIA “ yra susijęs tik su tiesioginių darbdavio pavedimų vykdymu, darbu su darbdavio klientais, konkrečių pavestų užduočių, kuriose yra aktualios atsakovo kaip ekonomikos klausimų eksperto žinios, įgyvendinimas. Atsakovas neužsiima ir neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų skatinami paslaugų pardavimai ar naujų klientų pritraukimas. A plinkybė, jog dalis ieškovės ir trečiųjų asmenų klientų sutampa , niekaip nepažeidžia draudimo naudoti ieškovės konfidencialią informaciją, nes a tsakovas naudojasi tik savo išsilavinimu, sukaupta profesine patirtimi ir žiniomis, kurios yra neatsiejamos nuo jo kaip asmens profesinės kvalifikacijos, ir nenaudoja jokios ieškovės konfidencialios informacijos . 14.9. Derybų dėl bendrovės pirkimo metu tretiesiems asmenims pateikta informacija buvo bendro pobūdžio, pateikianti apibendrintus rodiklius, kurie yra aktualūs sprendžiant, kokią kainą siūlyti už ketinamą įsigyti bendrovę, tačiau patys savaime neatskleidžia jokių duomenų, kurie galėtų kokiu nors būdu būti panaudoti siekiant nesąžiningai konkuruoti. 14.10. Atsakovas į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com niekada negavo kvietimų į susitikimą su kliento (duomenys neskelbtini) atstovais. Pirmasis kvietimas į susitikimą buvo siųstas į elektroninį paštą j.s. @strategylabs.lt 2019 m. spalio 8 d., tačiau dar 2019 m. rugsėjo 27 d. visi automatiniai persiuntimai iš šio pašto buvo panaikinti. Atsakovas dalyvavo susitikime su klientu „ (duomenys neskelbtini) “ , nes „ CIVITTA “ komandos atstovas su atsakovu susisiekė tiesiogiai. 14.11. Į elektroninio pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com buvo gauta informacija, kurią sudarė įvairių „ (duomenys neskelbtini) “ parduotuvių lentynų nuotraukos. Tokia tiriamojo pobūdžio informacija yra viešai lengvai prieinama, savaime akivaizdi, jai gauti nereikia jokių specifinių žinių ar įgūdžių . Nurodyta informacija nebuvo susijusi su jokiais konkrečiais kliento poreikiais , paslaugomis klientui bei pati savaime neturi jokios komercinės vertės. Kaip ir nagrinėjant bylą patvirtino pati ieškovė, ši informacija nebuvo susijusi su konkrečiu užsakymu, o tik su galimu projektu. Ieškovės prielaida, kad, pasinaudodamas nurodyta informacija, atsakovas po darbo santykių bendrovėje pasibaigimo pateikė klientui „ (duomenys neskelbtini) “ komercinį pasiūlymą savo ar kitų asmenų naudai, yra ne tik neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais . Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neteikė ir net nebandė suformuoti pasiūlymo „ (duomenys neskelbtini) “ , tačiau negalėjo paaiškinti, kas sutrukdė bendrovei tokį pasiūlymą pateikti. 14.12. Atsakovas nedisponuoja duomenimis, kuriuos parsisiuntė 2018 m. rugpjūčio 6 d., niekam jų neperdavė ir savo kasdienėje darbo veikloje naudoja darbdavio „ Civitta Latvia SIA “ dokumentus, projektinę medžiagą ir know how . Jokių priešingų aplinkybių ieškovė ne tik neįrodė, bet ir pati pažymėjo, kad visa ši medžiaga liko bendrovėje, o atsakovas grąžino visas suteiktas darbo priemones. Ieškovės teikiamos paslaugos yra klientų perkamas konsultantų protinis darbas konkrečiam atvejui, idėjos dėl pavestos užduoties, pats mąstymas kaip toks ir jo rezultatas pagal specifines kiekvienos situacijos aplinkybes, taigi, net ir turint ieškovės nurodytą informaciją, ji nesudarytų prielaidų nesąžiningai konkuruoti, nes pati teikiamų paslaugų specifika nulemia kiekvieno įgyvendinamo projekto individualumą bei tai, jog pagrindinė priemonė ir resursas teikiant šios srities paslaugas yra paties konsultanto įžvalgumas ir unikalios idėjos, gimstančios iš protinio darbo ir profesinių žinių, o ne materialios ankstesnės informacijos nukopijavimo. 14.13. Ieškovės teiginiai, kad ši patyrė nuostolius byloje niekaip neįrodinėjami, byloje nėra įrodytas joks informacijos neteisėtas perdavimas ir net nepaaiškinta, kokie ieškovės nuostoliai nagrinėjamų aplinkybių kontekste neva yra patirti kaip tokio perdavimo rezultatas. Reikalaujama iš atsakovo atlyginti baudos suma yra apskaičiuota nesiremiant jokia logika, chaotiškai sugrupuojant neva padarytus pažeidimus ir siekiant sudaryti įspūdį, jog kiekvienas atsakovo veiksmas vertintinas kaip lemiantis savarankišką maksimalios baudos sumos taikymą, tačiau net patys byloje ieškovės pateikti dokumentai tokio skaičiavimo pagrįstumo nepatvirtina. Itin svarbi yra aplinkybė, kad ieškovė dėl atsakovo atliktų neva neteisėtų veiksmų, nepatyrė visiškai jokių nuostolių. Nei viename byloje pateiktame ieškovės procesiniame dokumente ar teiktuose paaiškinimuose neįvardijama bei neįrodoma, kad b endrovė būtų realiai patyrusi žalą, pavyzdžiui, konkrečių užsakymų netekimas, sutartinių santykių vienašalis nutraukimas ar panašiai. 14.14. Teismas pagrįstai pripažino, kad būtent informacijos atskleidimo apimtimi akcininkas V. K. veikė savarankiškai, kaip de facto vadovas. Jokių papildomų pasekmių teismas nekonstatavo ir tai jokios papildomos įtakos galutinio naudos gavėjo teisėms bei pareigoms neturi. Teismas nurodė, kad pagal suformuluotą ieškinio dalyką, akcininko atsakomybės klausimas nėra aktualus ir todėl plačiau neanalizuotinas, taigi teismas nepasisakė dėl akcininko atsakomybės ir nenusprendė dėl jo teisių ar pareigų, kurios galėtų turėti jam reikšmės. 15. Tretieji asmenys „ CIVITTA INTERNATIONAL OÜ “ ir UAB „ Civitta “ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus: 15.1. Tretieji asmenys iš atsakovo negavo jokios informacijos, sudarančios ieškovės konfidencialią informaciją ir komercines paslaptis. Atsakovas nedalyvavo derybose dėl bendrovės įsigijimo, kadangi visos sąlygos buvo derinamos tiesiogiai su V. K. . Duomenis apie ieškovę, kurių reikėjo tretiesiems asmenims siekiant atnaujinti pasiūlymą dėl kainos, V. K. nurodymu pateikė M. K. , kuris pas ieškov ę nedirbo ir atsakovo neturėjo būti kontroliuojamas . Visi šie argumentai pagrįsti byloje esančiais įrodymais. 15.2. Tretieji asmenys turi itin gilias ir plataus masto verslo konsultavimo paslaugų teikimo žinias, verslo konsultacijas teikia pasaulinio masto bendrovėms ir tokia veiklos specifika bei išvystytas aukštas profesionalumas lemia, jog ketinta įsigyti smulki bendrovė objektyviai negali turėti sukūrus i tokių komercinių paslapčių, t. y. veiklos metodų, projektų valdymo bei įgyvendinimo įrankių, verslo valdymo principų, kurių pati savarankiškai jau anksčiau nebūtų išvysčiusi „ CIVITTA “ grupė. Tretieji asmenys neatlieka jokių konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ir visos ieškovės prielaidos dėl t rečiųjų asmenų naudojimosi ieškovės konfidencialia informacija ir atitinkamai tokiais nesąžiningais būdais įgyto konkurencinio pranašumo yra neįrodyti ir nepagrįsti. 15.3. Ieškovė ieškiniu reikalauja teismo, kad atsakovui būtų uždrausta bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iš UAB „ Strategy Labs ” gautą konfidencialią informaciją bet kokiems tretiesiems asmenims, taip pat uždrausti šia informacija naudotis ir pan. Atsakovas šių veiksmų neatliko, neatlieka, neketina atlikti ir nėra jokio pagrindo tenkinti tokį ieškinio reikalavimą, nes nėra prielaidų spręsti, kad tokia priemonė yra būtina. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl kilusio ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 16. Ieškovė UAB „ Strategy Labs “ kreipėsi į teismą prašydama uždrausti bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iš UAB „ Strategy Labs “ gautą konfidencialią informaciją bet kokiems tretiesiems asmenims; uždrausti UAB „ Strategy Labs “ konfidencialią informacija asmeniškai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos; uždrausti skatinti UAB „ Strategy Labs “ klientus (pagal pateikiamą sąrašą) su pačiais atsakovais ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „ Strategy Labs “ teikiamų paslaugų teikimo; uždrausti skatinti UAB „ Strategy Labs “ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų; priteisti iš atsakovo J. Š. 50 000 Eur dydžio nuostolius už penkis Konfidencialumo susitarimo pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nusprendęs, kad ieškovės nurodytos informacijos nėra pagrindo vertinti kaip konfidencialios ar komercinės paslapties. Ieškovė su šiuo teismo vertinimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visa apimtimi. 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad p agal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, kurias apibrėžia ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą). Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose epizodiškai nurodė ir pirmosios instancijos teismas atskirai pasisakė dėl ieškovės klientų viliojimo, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija ar ją paviešino, perdavė tretiesiems asmenims, siekdamas nesąžiningai konkuruoti, taigi neįrodinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų atsakovui pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl nesąžining os konkurencij os nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinį, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsikirtimų į juos argumentus sprendžia, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro klausimai, ar ieškovės nurodyta informacijos atitinka komercinės paslapties sampratą ir ar tokia informacija gali būti laikoma konfidencialia, taip pat spręstin a, ar atsakovas pažeidė Konfide ncialumo susitarimo nuostatas ir dėl to yra pagrindas atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti . 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lie tuvos Respublikos civilinio pro ceso kodekso (toliau – ir CPK ) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ( CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatytas pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos 20. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoja apklausti ieškovės naują vadovę A. D. , kuri galėtų paliudyti apie tai, kad atsakovas neperdavė nukopijuotos bendrovės duomenų bazės ir „ (duomenys neskelbtini) “ rengiamo projekto medžiagos, o naujoji vadovė nebuvo informuota apie pašto dėžutes, kurios atsakovo buvo neteisėtai naudotos bendrovės veikloje . 21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujančių asmenų prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas ( CPK 322 straipsnis ) . Lingvistinis CPK 322 straipsnio aiškinimas leidžia teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme galimas išimtiniais (būtinais) atvejais. 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kurias gali nurodyti ieškovės prašoma apklausti liudytoja, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovė minėtų duomenų nėra praradusi, o kitoms ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir įvertinti pakanka byloje esančių rašytinių įrodymų. Dėl šalis siejusių teisinių santykių ir taikytino teisinio reglamentavimo 23. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK ) 25 straipsnio 5 dalis numato galimybę šalims, kurias sieja darbo teisiniai santykiai, sudaryti papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. D arbo sutarties šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą ( DK 39 straipsnis ). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ( DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 24. DK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialią informaciją apibrėžė šalys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimą yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. 25. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006 , 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011, kt.). 26. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016) . 27. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškov ė ir atsakov as buvo sudar ę Konfidencialumo susitarimą, kurio 1.5 papunktyje buvo apibrėžta, kas yra laikoma konfidencialia informacija, o II skyriuje buvo numatyti darbuotojo įsipareigojimai, inter alia (taip pat) neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laiką ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo (Konfidencialumo susitarimo 2.1 papunktis), imtis visų būtinų priemonių konfidencialiai informacijai išsaugoti (Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunktis), nenaudoti informacijos kitais nei darbo funkcijų tikslais (Konfidencialumo susitarimo 2.6 papunktis) ir kt. Už šių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys numatė 10 000 Eur baudą (minimalius nuostolius) kiekvieno pažeidimo atveju ir pažymėjo, kad tai nepanaikina darbdavio teisės reikalauti visų nuostolių atlyginimo (Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunktis). Taigi tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai ir nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas jam pažeidus Konfidencialumo susitarime įtvirtintus įsipareigojimus. 28. Tam, kad atsakovui už komercinės paslapties ir (ar) konfidencialios informacijos atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, yra Konfidencialumo susitarimu saugomas objektas, taip pat turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.246 straipsnis), kaltė ( CK 6.248 straipsnis ), žala ( CK 6.249 straipsnis ) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.247 straipsnis ). Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno ieškovės nurodyto Konfidencialumo susitarimo pažeidimo ir pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės neapsaugojant ieškovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos nuo trečiųjų asmenų 29. Ieškovės teigimu, atsakovas J. Š. , būdamas bendrovės vadovu, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų apsaugota ieškovės konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys nuo konkurentų, o būtent, vykstant deryboms su trečiaisiais asmenimis dėl bendrovės įsigijimo, atsakovas nesudarė jokių teisinių sutarčių dėl draudimo konkurentams tokią informaciją panaudoti savo komercinėje veikloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ginčo informaciją perdavė V. K. , ieškovės vienintelio akcininko „ LEWBEN BACCA HOLDINGS LIMITED “ akcininkui, kuris tokią informaciją turėjo teisę gauti, ir sprendė, kad atsakovas neturėjo pareigos papildomais susitarimais šios informacijos apsaugos užtikrinti. O ginčo informaciją tretiesiems asmenims perdavė M. K. , kuris nebuvo bendrovės darbuotojas ir atsakovo, kaip bendrovės vadovo, nebuvo kontroliuojamas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo vertinimu ir nurodo, kad akcininko veiksmai neeliminuoja atsakovo, kaip vadovo, atsakomybės už tuos veiksmus (neveikimą), kurie buvo atlikti dar iki akcininko veiksmų ir galėjo užkirsti kelią bendrovės interesų pažeidimui. 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas ginčo informacijos tretiesiems asmenims neperdavė ir ne pažeidė Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunk čio , numačius io pareigą imtis visų būtinų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti , taigi neatliko neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ši informacija buvo paskleista (perduoda trečiųjų asmenų prašymu) vykstant deryboms dėl ieškovės UAB „ Strategy Labs “ akcijų pardavimo. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad tretieji asmenys duomenis apie bendrovę gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu iš M. K. (1 t, b. l. 340; 2 t , b. l. 38), tretieji asmenys ties iogiai atsakovo jokios informacijos apie ieškovę neprašė, o susirašinėjimas dėl duomenų pateikimo vyko tarp M. K. , A. S. V , E. J. ir V. K. (1 t, b. l. 340–358; 2 t, b. l. 40–41). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendrovės finansinę informaciją, J. R. darbo užmokesčio paskaičiavimo formulę, duomenis apie klientus ir kt., kurią ieškovė įvardija komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, treti eji asmenys gavo ne iš atsakovo, o iš M. K. , kuris nebuvo ieškovės darbuotojas ir atsakovo neturėjo būti kontroliuojamas. 31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo veiksmai, perduodant informaciją bendrovės vienintelio akcininko „ LEWBEN BACCA HOLDINGS LIMITED “ vieninteliam akcininkui V. K. yra neteisėti. Nors nuo 2017 m. lapkričio 29 d. galiojančiame ABĮ 18 straipsn yje , kuris reglamentuoja akcininko teisę į informaciją, inter alia numatyta, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti galimybę akcininkui, šiuo atveju V. K. , susipažinti ir (ar) pateikti dokument us , susijusi us su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo pagal ankstesnę minėto straipsnio redakciją suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje teigiama, kad akcininkui, turinčiam didesnį turtinį interesą dėl valdomo akcijų skaičiaus teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais užtikrina jam teisę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-219/2017 ). Ši kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su tikslais, kurių buvo siekiama keičiant ABĮ 18 straipsnio nuostatas, o būtent, kad informacijos neatskleidimas būtų pateisin amas tik tais atvejais, kai įtariama, jog bendrovei gali būti padaryta žala, pavyzdžiui, yra pagrįstų įtarimų, kad gauta komercinę (gamybinę) paslaptį ar kitus konfidencialius duomenis sudaranti informacija, bus panaudota su bendrove nesusijusiems tikslams ar atskleistos prekybos paslaptys konkurentams ir dėl to bendrovė patirs didelę finansinę ar konkurencinę žalą (2017 m. gegužės 22 d. aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg . Nr. XIIIP-724 – XIIIP-727 ; d ėl ABĮ Nr. VIII-1835 16 1 , 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37 1 straipsniu įstatymo projekto ) . Be to, galimybę neatskleisti informacijos akcininkams tik tuo atveju, jeigu bendrovei gali būti padaryta žala, numato ir Europos modelinis bendrovių aktas ( angl. European Model Companies Act (toliau – EMCA) , 2017 m.), kuriame be kita ko pažymėta, kad informacijos apie bendrovę gavimas užtikrina akcininkų teisę tinkamai realizuoti kitas savo teises, efektyviai daryti įtaką bendrovei bei kontroliuoti bendrovės valdymo organus ( EMCA , p. 256). Taigi, akcininko prašymu ir pavedimu, vykstant deryboms dėl bendrovės pardavimo, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti vieninteliam akcininkui V. K. konfidencialią ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Be to, pareiga saugoti sužinotas komercines paslaptis kyla iš įstatymo, nepriklausomai nuo komercinės paslapties gavėjo teisinio statuso – ar jis yra akcininkas, darbuotojas, ar kitas komercinę paslaptį gavęs asmuo ( CK 1.116 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, atsakovas ginčo informaciją perdavė žinodamas, kad ji bus teikiama tretiesiems asmenims derybų dėl UAB „ Strategy Labs “ akcijų pardavimo metu, o pareigą saugoti ko n fidencialią informaciją ikisutartiniuo se santykiuose numato įstatymas, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne, o šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ( CK 6.164 straipsnis ). 32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. R. buvo ieškovės darbuotojas, taigi, konfidencialią informaciją, inter alia bendrovės komercines paslaptis, buvo įsipareigojęs saugoti pagal bendrovėje nustatytas taisykles. Kita vertus, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, J. R. ginčo informacijos tretiesiems asmenims neperdavė. 33. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas , kaip bendrovės vadovas , pažeidė ABĮ 37 straipsnio 11 dalies normą, įpareigojančią vadovą saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, ir ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatytą pareigą tinkamai organizuoti bendrovės veiklą bei fiduciarines vadovo pareigas, kadangi nesiėmė jokių koordinacinių bei prevencinių tikslų, kad būtų apsaugoti bendrovės interesai. Taigi šiuo atveju ieškovė atsakovo civilinės atsakomybės klausimą kelia deliktinės atsakomybės pagrind u jam pažeidus įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau nuostolius (žalą), kaip civilinės atsakomybės sąlygą, prašo priteisti remdamasi tik Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunkčio nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konfidencialumo susitarimo 2.7 papunktyje šalių sulygtas baudos dydis neapėmė ir nenustatė minimalių nuostolių už atsakovo , kaip bendrovės vadovo , pareigų nevykdymą, todėl teisiškai nepagrįsta už atsakovo neteisėtus veiksmus, kylančius deliktinės atsakomybės pagrindais, reikalauti Konfidencialumo susitarime nustatytos baudos priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pasisakyti ir analizuoti atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų – pareigos tinkamai organizuoti bendrovės veiklą ir fiduciarinių pareigų pažeidimo, kadangi ieškovė neįrodinėjo visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, inter alia ieškovės patirtos žalos (nuostolių) dydžio dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų. 34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas ginčo informacijos tretiesiems asmenims neperdavė. Atsakovas tinkamai vykd ė Konfidencialumo susitarimo 2.4 papunktį, numačiusį pareigą imtis visų būtinų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti . Atsakovas , žinodamas, kad teikiama informacija yra reikalinga vykstančioms deryboms dėl bendrovės pirkimo – pardavimo, teikdamas informaciją asmenims, turintiems teisę ją gauti, neturėjo papildomų pareigų informuoti apie tokios informacijos saugojimą dėl to, kad pareiga saugoti tiek konfidenciali ą informacij ą , tiek komercin ę paslapt į, tretiesiems asmenims šiuo atveju kilo iš įstatymo. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės susikūr us pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com 35. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nustatė į oficialų jo elektroninį paštą gaunamų laiškų peradresavimą į savo asmeninę pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com , į kurią net ir po darbo santykių pasibaigimo atsakovas gavo dešimtis ieškovės klientų ir vidinių bendrovės laiškų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę tokią informaciją gauti, o pačiai ieškovei teko pareiga panaikinti technines galimybes gauti atsakovui elektroninius laiškus po darbo santykių pasibaigimo. Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka teigdama, kad atsakovas neturėjo teisės darbinėje veikloje naudoti asmeninės pašto dėžutės, o dalis į ją gautos informacijos – kliento „ (duomenys neskelbtini) “ kvietimai į darbinius susitikimus – buvo komercinė paslaptis, kurią jis neteisėtai perdavė tretiesie ms asmenims . 36. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas negavo kliento „ (duomenys neskelbtini) “ kvietimų į darbinius susitikimus į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com . Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad kliento „ (duomenys neskelbtini) “ kvietimai į darbinius susitikimus į atsakovo oficialią pašto dėžutę anksčiausiai buvo pradėti siųsti 2018 m. spalio 9 d. (1 t, b. l. 172), tačiau tai, kad ši informacija buvo persiųsta į elektroninio pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com byloje nėra , ir ieškovės pridėtas persiųstų laiškų išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. šios aplinkybės nepagrindžia (1 t, b. l. 29–94). Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės darbuotojas dar 2018 m. rugsėjo 27 d. pastebėjo, jog atsakovas buvo nustatęs gaunamų elektroninių laiškų peradresavimą į savo asmeninę pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com (1 t, b. l. 28) ir šiuos nustatymus pakeitė, taigi ieškovės kliento „ (duomenys neskelbtini) “ kvietimų, siųstų į oficialų atsakovo elektroninį paštą , į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com atsakovas jau nebegalėjo gauti. 37. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kliento „ (duomenys neskelbtini) “ kvietimų į darbinius susitikimus laikyti bendrovės komercine paslaptimi. Komercinės paslaptys yra nuosavybės objektas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 35 punktas), atsirandantis kaip tam tikros intelektinės veiklos rezultatas, todėl kvietimas į darbinį susitikimą pagal savo informacijos pobūdį ir turinį negali būti laikomas komercine paslaptimi. Taigi minėta informacija nėra saugoma ne tik Konfidencialumo susitarimo 1.5.1 papunkčio nuostatų, bet ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo, inter alia numatančio atsakomybę ir už neteisėtą komercinių paslapčių gavimą. 38. Kaip jau buvo minėta anksčiau, t eisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, konfidencialiai informacijai būdingas mažesnis apsaugos intensyvumas, o pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai kyla tokia apimtimi, kaip ji nustatyta sutartyje. Šalys Konfidencialumo susitarime expressis verbis (tiesiogiai) nesulygo atsakomybės už konfidencialios informacijos gavimą, todėl vien aplinkybė, kad atsakovas gavo tam tikrą informaciją į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com , negali užtraukti atsakovui sutartinės civilinės atsakomybės. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com buvo tiesiog peradresuojami atsakovo oficialiu jo elektroniniu paštu gaunami laiškai, taigi visą informaciją, kol atsakovas dirbo pas ieškovę, vertinant ją konfidencialumo aspektu, atsakovas gavo teisėtai. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad dalis informacijos , gautos į pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com , neturi realios ar potencialios komercinės vertės , taigi neatitinka nei komercinės paslapties, nei konfidencialios informacijos požymių. 39. Dėl to, kad atsakovas ir po darbo santykių pasibaigimo gavo minėtus elektroninius laiškus, atsakomybė tenka ir pačiai ieškovei, kadangi ji operatyviai nesiėmė veiksmų šiai informacijai apsaugoti. Patikrinimas dėl atsakovo veiksmų buvo inicijuotas dar 2018 m. rugpjūčio 20 d., tačiau tik 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatyta laiškų peradresavimo funkcija, nors tam ieškovė turėjo visas technines galimybes ir žmogiškuosius išteklius. 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose be kliento „ (duomenys neskelbtini) “ kvietimų į darbinius susitikimus nenurodė daugiau jokios konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių, kurias atsakovas galimai gavo į elektroninio pašto dėžutę strategylabsbackup@gmail.com . T aigi, nenustačius objekto, kuris buvo saugomas pagal Konfidencialumo susitarimo nuostatas, nėra pagrindo atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. T eisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo taip pat buvo atmestas pagrįstai. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės dalyvavus konkuruojančios bendrovės organizuotame vasaros renginyje 41. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad atsakovas, galimai dar eidamas bendrovės vadovo pareigas, jau dalyvavo jos tiesioginių konkurentų – trečiųjų asmenų – darbuotojų vasaros renginyje. Nurodė, kad tai patvirtina, jog atsakovas atskleidė bendrovės komercines paslaptis, ir laikė, kad tai yra savarankiškas Konfidencialumo susitarimo pažeidimas ir pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas renginyje dalyvavo jau po darbo santykių su ieškove pasibaigimo ir sprendė, kad ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, susijusių su neteisėtu disponavimu bendrovės informacija. 42. Nors ieškovė apeliaciniame skunde prašo ieškinį tenkinti visa apimti, inter alia priteisti 10 000 Eur baudą už šiuos, ieškovės teigimu, neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde jau neįrodinėja ir nepasisako dėl to, kad atsakovo dalyvavimas trečiųjų asmenų organizuotame renginyje yra savarankiškas pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti . Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas dalyvavo trečiųjų asmenų darbuotojų vasaros renginyje , gali būti reikšminga kitų aplinkybių kontekste kaip netiesioginis įrodymas, pagrindžiantis informacijos atskleidimą tretiesiems asmenims. T eisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo veiksmai negali būti laikom i savarankišku pažeidimu, o informacijos atskleidimas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra būtina sąlyga atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Taigi ir šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės susikūr us pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com ir pasisavin us bendrovės duomenų bazę 43. Ieškovė nurodė, kad atsakovas be teisėto pagrindo 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsisiuntė bendrovės darbuotojų ilgametėmis pastangomis, intelektiniu darbu, investicijomis į žmogiškuosius resursus ir analitinius tyrimus, sukurtą didelę duomenų ir intelektinės nuosavybės bazę ( know-how ) bei ją atskleidė tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas, jau nebebūdamas bendrovės vadovu ir neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, 2018 m. rugpjūčio 20 d. gavo į savo asmeninę dėžutę slbluebooks2@gmail.com bendrovės komercinę paslaptį ir kitą konfidencialią informaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, atsisiųsdamas ieškovės duomenų bazę, veikė įgaliojimų ribose, o įrodymų , kad minėta informacija būtų neteisėtai panaudota, byloje nėra. Teism o vertinimu , ieškovė neįrodė, kad elektroniniu paštu slbluebooks2@gmail.com gauti duomenys sudaro komercinę paslaptį, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas šiuos duomenis atskleidė. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, ieškovei nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą dėl informacijos atskleidimo ir laikosi pozicijos, kad atsakovas neteisėtais veiksmais gavo bendrovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir ją atskleidė tretiesiems asmenims. 44. Teisėjų kolegija pritaria a peliacinio skundo argumenta m s, kad bylose dėl komercinės informacijos atskleidimo įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką. Su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikšmingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, nes gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą yra sunku. Tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013 ir kt.). 45. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas tretiesiems asmenims atskleidė informaciją , gautą į pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com , ir ją naudojo su darbo funkcijų vykdymu nesusijusiais (asmeniniais) tikslais , taigi pažeidė Konfidencialumo susitarimo 2.1 papunktį ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus . Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nebebuvo bendrovės vadovas ir su „ (duomenys neskelbtini) “ projektu nedirbo, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pateikė prašymą gauti su „ (duomenys neskelbtini) “ projektu susijusią informaciją ir ją gavo. Nors ieškovės ir kliento „ (duomenys neskelbtini) “ paskutinis projektas baigėsi 2018 m. gegužės 29 d., tačiau 2018 m. spalio 9 d. ir vėlesnėmis dienomis į atsakovo pašto dėžutę j.s@strategylabs.lt buvo atsiųsta net 18 kvietimų į darb o susitikim us Rygoje su klientu „ (duomenys neskelbtini) “ 2018 m. spalio mėnesį (1 t, b. l. 163–172). Atsakovas neginčija, kad 2018 m. rudenį jis lankėsi „ (duomenys neskelbtini) “ patalpose ir, nors dar nebuvo įdarbintas su ieškove konkuruojančioje „ CIVITTA “ įmonių grupėje, jose dirbo su „ CIVITTA “ darbuotojų komanda. 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas, atsisiųsdamas ieškovės duomenų bazę, veikė įgaliojimų ribose, ir byloje nėra duomenų, jog minėta informacija būtų neteisėtai panaudota, yra nepagrįstos. Nors atsakovas kaip bendrovės direktorius nuolat turėjo prieigą prie visos bendrovės duomenų bazės , galėjo šiuos duomenis bet kada gauti ir atsisiųsti, taigi vien duomenų bazės atsisiuntimas per se negali būti laikomas neteisėtu. Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybės, jog atsakovas šią informaciją pradėjo siųstis pirmadienį ryte, 5 val. 36 min., negalėjo nurodyti konkrečių ir pagrįstų tokios apimties informacijos atsisiuntimo priežasčių, grąžino kompiuterį su ištrinta informacija ir dėl to nebuvo įmanoma nustatyti, ar atsisiųsta informacija buvo vėliau perrašyta į kitas laikmenas ar išsiųsta, netiesiogiai patvirtinta, kad atsakovas gauta informacija disponavo neteisėtai. 47. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tiek informaciją, gautą į pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com, tiek atsisių s tą duomenų bazę atsakovas siekė išsaugoti vienoje vietoje, kadangi tam , priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, objektyviai nebuvo jokio poreikio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visa informacija buvo saugoma Google Drive diske ir sinchronizuojama į debesų saugyklą , taigi, kaip pagrįstai teigia ieškovė, ji galėjo būti bet kuriuo metu pasiekiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad visų jo atsisiųstų dokumentų reikėjo informacijai tretiesiems asmenims surinkti ir pateikti vykusių derybų dėl bendrovės įsigijimo metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų gavęs užklausą dėl konkrečių duomenų pateikimo. Be to, iš atsisiųstų failų pavadinimų matyti, kad tai yra iš esmės skirtinga turiniu ir laiko atžvilgiu informacija, todėl teisėjų kolegija laiko neįrodyta, kad ji galėjo būti reikalinga pateikti tretiesiems asmenims vykusių derybų dėl UAB „ Strategy labs “ įsigijimo metu. 48. B yloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas glaudžiai bendravo su konkuruojančios „ CIVITTA “ įmonių grupės darbuotojais, dalyvavo „ CIVITTA “ įmonių grupėje organizuotose renginiuose, o nuo 2019 m. vasario mėnesio pradėjo dirbti „ CIVITTA “ įmonių grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos teigti, kad atsakovas iš bendrovės gautą informaciją tretiesiems asmenims atskleidė ir ją panaudojo ne su darbo funkcijomis pas ieškovę susijusiais tikslais, taigi neteisėtai naudojo ieškovės informacij ą, kurią ji įvardija konfidencialia. 49. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bendrovėje informacijos apsaugos lygis buvo pakankamas. Nustatyta, kad informaciją, susijusią su konkrečiu bendrovėje vykdomu projektu turėjo teisę gauti tik su projektu tiesiogiai dirbantys asmenys. Pavyzdžiui, atsakovas, norėdamas gauti prieigą prie duomenų, susijusių su ruošiamu projektu klientui „ (duomenys neskelbtini) “ , turėjo išsiųsti prašymą, kuris atsakingo darbuotojo turėjo būti patvirtintas. Be to, Konfidencialumo susitarimo nuostatos draudė teikti konfidencialią informaciją kitiems darbuotojams, jei tai nėra būtina tinkamam darbo funkcijų vykdymui (2.3 papunktis). Bendrovėje informacijos apsauga rūpinosi informacinių technologijų specialistai, visa informacija buvo saugoma Google Drive diske ir sinchronizuojama į debesų saugyklą, o atsarginės kopijos turėjo būti pristatomos darbuotojui D. T. . Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ėmėsi protingų fizinių, techninių, organizacinių ir teisinių pastangų išsaugoti informacijos slaptumą. 50. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, ne už bet kokios informacijos atskleidimą atsakovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl teismas be kita ko turi įvertinti, ar gauta bei atskleista informacija yra Konfidencialumo susitarimo objektas – konfidenciali informacija ar komercinė paslaptis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors informacijos atskleidimas šios kategorijos bylose gali būti įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais ir dėl per aukšto įrodinėjimo standarto dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, tačiau šios įrodinėjimo taisyklės nėra taikytinos siekiant pagrįsti, ar atskleista informacija buvo komercinė paslaptis, ar ne. Komercinės paslapties saugojimas nėra savitikslis. Komercinę paslaptį sudaro specifiniai ir reikšmingi duomenys, kurių buvimas pas komercinės paslapties turėtoją ir aplinkybė, kad jos nežino tretieji asmenys, suteikia komercinį pranašumą, o tokios informacijos apsauga užtikrina sąžiningą ūkinės veiklos praktiką. Todėl konstatavimas, kad tam tikra informacija yra komercinė paslaptis, įmanomas tik nustačius ir išanalizavus konkrečios informacijos turinį. Būtent ieškovui tenka įrodyti, kad informacija atitinka komercinės paslapties požymius ir (ar) ji yra konfidenciali ( CPK 178 straipsnis ) . 51. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė į bylą pateikė tik atsiųstos bendrovės duomenų bazės dokumentų sąrašą, tačiau pats dokumentų turinys nėra žinomas, taigi, vertindama dokumentų pavadinimus, teisėjų kolegija negali padaryti išvados dėl informacijos konfidencialumo lygio bei spręsti dėl atsakovui taikytinos atsakomybės. Vien duomenų bazės atsisiuntimas per se nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovas gavo konfidencialią informaciją ar komercinę paslaptį sudarančius duomenis, o dėl ypatingo tokios informacijos s t atuso, prezumpcija, jog bendrovės duomenų bazėje esanti informa cija yra komercinė paslaptis, negali būti taikoma. Atsakovas atsisiuntė 10 154 įvairaus pobūdžio bendrovės dokumentus, kurių turinys nėra atskleistas, o dokumentų sąrašas sudaro 161 bylos lapą, taigi, atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos išsireikalavimas ir išnagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos tei s mas nepasisakė ir nevertino, ar atsakovo atsisiųsta informacija iš bendrovės duomenų bazės gali būti laikoma komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, todėl šios informacijos vertinimas konfidencialumo aspektu reikštų ieškinio reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi nauju aspektu. 52. Ieškovė taip pat į bylą pateikė failų, kuriuos atsakovas gavo elektroniniu paštu slbluebooks2@gmail.com, sąrašą ( ieškinio priedas Nr. 11, 1 t, b. l. 97–162), ir įrodinėjo, kad tuose failuose esanti informacija yra komercinė paslaptis. Nors abi šalys iš esmės neneigia, kad nuotraukų turinį sudaro parduotuvių lentynų nuotraukos, tačiau, vadovaujantis CPK 187 straipsnio 2 dalimi, teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes. Iš byloje esančių nuotraukų dėl jų dydžio ir itin žemos raiškos, pateikimo formos (į bylą pateiktas tik nuotraukų sąrašas kaip ekrano nuotrauka), teisėjų kolegija negali nustatyti nuotraukų turinio ir be kita ko įvertinti, ar šios nuotraukos , kaip teigia ieškovė, padarytos laikantis specialios metodikos, taip pat negali nustatyti, ar šių duomenų visuma gali būti laikoma komercine paslaptimi. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad komercinė paslaptis gali būti gaunama (sukuriama) s tebint ar analizuojant objektą, kuris yra viešai prieinamas (KPTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo 3 straipsnio 1 dalies b punktas) , todėl vien aplinkybė, kad nuotraukų turinys yra viešas, per se nereiškia, kad ieškov ė nesukūrė komercinės paslapties. 53. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo elektroniniu paštu slbluebooks2@gmail.com gauti duomenys yra vieši ir neatitinka komercinės paslapties sąvokos, šias išvadas padarė remdamasis ne bylos duomenimis, o prielaidomis ir šalių paaiškinimais, kurių teisingumo neįmanoma patikrinti. Kadangi vien nuotraukų sąrašas sudaro 65 bylos lapus, atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos išsireikalavimas ir išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų ribotos apeliacijos instituto ir paskirties. 54. Apibendrindama tai, kas išdės t yta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimą jam susikūrus pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com ir pasisavinus bendrovės duomenų bazę, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl yra pagrindas šioje dalyje sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuota, kad ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių šiai informacijai apsaugoti, taip pat nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai , o būtent, neteisėtas informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims, byloje iš naujo svarstytina tik tai, ar atskleista informacija yra Konfidencialumo susitarimu saugomas objektas, ar egzistuoja atsakovo kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga, spręstinas žalos (nuostolių) dydžio klausimas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, prašymų, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 55. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisinio statuso ir jo pareigų, kadangi pripažino akcininką de facto bendrovės vadovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas expressis verbis sprendime jokiu būdu nekonstatavo, jog akcininkas veikė kaip faktinis bendrovės vadovas, priešingai, nustatęs, kad atsakovas ginčo informacijos tretiesiems asmenims derybų dėl bendrovės įsigijimo metu neperdavė, kadangi derybose akcininkas dalyvavo visiškai savarankiškai, teismas nurodė, jog pagal suformuluotą ieškinio dalyką teismas nenagrinėja akcininko atsakomybės klausimo. 56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tei s mas iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes ir, jas įvertinęs, pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų jam perduodant su bendrove susijusią informaciją bendrovės akcininkui V. K. ir darbuotojui J. R. bei atsakovui gaunant informaciją į pašto dėžutę s trategylabsbackup @gmail.com . Teismas taip pat teisingai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už tai, kad jis dalyvavo konkuruojančios bendrovės – trečiųjų asmenų – organizuotame vasaros renginyje, todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmetė pagrįstai ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. 57. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, susijusia su komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atskleidimu, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neatskleidė informacijos, kurią gavo atsisiuntęs didžiąją dalį bendrovės duomenų bazės ir į elektroninio pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com . Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar atsakovo gauta informacija yra komercinė paslaptis, rėmėsi subjektyvia atsakovo nuomone ir prielaidomis, neišsireikalavo konfidencialią informaciją sudarančių dokumentų, neanalizavo jų turinio, todėl neatskleidė bylos esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas dėl dalies ieškinio reikalavimų , o būtent, dėl reikalavimų uždrausti atsak ovui J. Š. bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iš UAB „ Strategy Labs “ gautą konfidencialią informaciją bet kokiems tretiesiems asmenims , uždrausti UAB „ Strategy Labs “ konfidencialią informacija asmeniškai naudotis gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos , uždrausti skatinti UAB „ Strategy Labs “ klientus (pagal pateikiamą sąrašą) su pačiu atsakovu ar bet kokiais kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti bet kokias sutartis dėl UAB „ Strategy Labs “ teikiamų paslaugų teikimo, uždrausti skatinti UAB „ Strategy Labs “ darbuotojus nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų , iš viso nepasisakė ir jų nevertino. Šie reikalavimai negali būti išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl by l oje esančių įrodymų turinio ir apimties neįmanoma nustatyti, ar informacija, kuria atsakovas disponavo, ir, atitinkamai, kurią ieškovas prašo uždrausti naudoti, atitinka komercinės paslapties požymius ir (ar) yra konfidenciali. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikin amas ir byla perduo dama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 58. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė iš atsakovo ir trečiųjų asmenų išreikalauti įrodymus, kuriais ji siekia pagrįsti, kad atsakovas neteisėtai naudojosi gauta konfidencialia informacija ir komercine paslaptimi, įrodyti ieškovės patirtą žalą ir tuo pačiu ats i kirsti į ats a kovo argumentus, kad prašomi priteisti minimalūs nuostoliai yra didesni, nei ieškovės realiai patirta žala. Pažymėjo, kad tokio prašymo netenkino pirmosios instancijos teismas . Be to, ieškovė prašė priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas ir kuriais ji siekia įrodyti atsakovo pasisavintos informacijos iš bendrovės duomenų bazės komercinę vertę. Kadangi teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę jam susikūrus pašto dėžutę slbluebooks2@gmail.com ir pasisavinus bendrovės duomenų bazę panaikin a ir perduoda nagrinėti iš naujo, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bus sprendžiamas inter alia žalos dydžio klausimas, todėl prašymas išreikalauti įrodymus, taip pat įrodymų, kuriuos atsisakė priimti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, prijungimo klausimas , turės būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme . 59. Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo pagrįstumu ir šių išlaidų dydžiu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. By l inėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį. Lietuvos apeliacinio teismo C ivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 20 19 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti atsakovui J. Š. baudą už tai, kad atsakovas neapsaugojo bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informac ijos nuo trečiųjų asmenų vykstant deryboms dėl ieškovės akcijų įsigijimo , susikūrė elektroninio pašto dėžutę s trategylabsbackup@gmail.com , į kurią net ir po darbo santykių pasibaigimo gavo siunčiamus laiškus , dalyvavo konkuruojančios bendrovės – trečiųjų asmenų – organizuotame vasaros renginyje, palikti nepakeistą. Kitą Vilniaus apygardos teismo 20 19 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo . Teisėjai Danutė Gasiūnienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso

DK

DK 39 str. Darbo santykių subjektų interesų derinimas

DK 154 str. Darbas naktį

3K-3-499/2006

CK

CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga

CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai

CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys

CK1 1.116 str. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis

CK6 6.164 str. Konfidencialumo pareiga

CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga

CPK 187 str. Faktų pripažinimas

CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui