2021 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Meba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Meba“ dėl įpareigojimo pašalinti statybos defektus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“, uždaroji akcinė bendrovė „Germeda“ ir akcinė bendrovė Lietuvos draudimas,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 23 d. pateikė ieškinį, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę restruktūrizuojamą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – RUAB) „Meba“ neatlygintinai pašalinti statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49, darbų, atliktų pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. SŽ-528, trūkumus.
2. Ieškovė 2019 m. vasario 19 d. patikslino ieškinį ir prašė įpareigoti atsakovus RUAB „Meba“ bei uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Germeda“ atlyginti garantinio termino metu nustatytų statybos trūkumų šalinimo išlaidas 525 508,65 Eur sumoje. 2020 m. sausio 3 d., patikslindama ieškinį, ieškovė šio reikalavimo atsisakė. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi tokį ieškinio dalies atsisakymą priėmė ir bylą šia apimtimi nutraukė.
3. 2020 m. sausio 3 d. patikslintame ieškinyje ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovę RUAB „Meba“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus pagal parengtą Mokslo paskirties pastato Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos J. Janonio g. 9, Kelmėje, paprastojo remonto projektą, 70 procentų darbų (439 338,90 Eur sumai) atliekant savo sąskaita; 2) atsakovei to neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus atsakovės sąskaita, išieškoti iš atsakovės 70 procentų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą 439 338,90 Eur sumai.
4. Dar kartą patikslinusi reikalavimus (ieškinys priimtas 2020 m. vasario 10 d.) ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija prašė: 1) įpareigoti atsakovę RUAB „Meba“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus pagal parengtą Mokslo paskirties pastato Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos J. Janonio g. 9, Kelmėje, paprastojo remonto projektą, savo sąskaita atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus pagal pridedamas lokalines sąmatas bendrai 439 338,90 Eur sumai: atliekant visus lokalinėse sąmatose, pažymėtose „II etapas“, nurodytus darbus 331 893,32 Eur sumai bei dalį darbų lokalinėse sąmatose, pažymėtose „III etapas“, 107 445,58 Eur sumai; 2) atsakovei atlikus statybos trūkumų pašalinimo darbus, likusių III etapo darbų ir I etapo darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos klausimą palikti Šalims išspręsti sutartiniu pagrindu; 3) atsakovei neįvykdžius trūkumų pašalinimo darbų per teismo nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus atsakovės sąskaita, suteikti teisę išieškoti iš atsakovės kokybės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą 439 338,90 Eur sumai.
5. Ieškovė paaiškino, kad vykdant 2008 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. SŽ-737 buvo parengtas techninis projektas Kelmės „Aukuro“ vidurinės (dabar pagrindinė mokykla) mokyklos pastato, esančio J. Janonio g. 9, Kelmėje, pastato rekonstrukcijai, pagerinant jo energetines charakteristikas, projektavimo paslaugas suteikė UAB „Germeda“. Pagal 2009 m. liepos 7 d. sutartį Nr. 0428AP/SŽ-393 UAB „Germeda“ atliko projekto vykdymo priežiūrą. Pagal šalių 2009 m. rugsėjo 17 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. SŽ-528 atsakovė vykdė rangos darbus Kelmės „Aukuro“ vidurinėje mokykloje. UAB „Meba“ statybos darbus turėjo baigti 2013 m. gruodžio 20 d., buvo pasirašytas Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas Nr. I, nuo šios datos skaičiuojamas darbų rezultato garantinis laikas. 2015 m. gegužės 27 d. ieškovės ir atsakovės pasirašyto statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku, akte nurodyta, kad visi išryškėję defektai rangovo UAB „Meba“ turi būti pašalinti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., aktą pasirašė ir atsakovės atstovas. UAB „Meba“ iki ieškinio pareiškimo dienos nepateikė ieškovei atsisakymo neatlygintinai pašalinti statybos defektus. 2012 m. gegužės 21 d. – birželio 18 d. buvo atlikta ekspertizė, jos metu nustatyti techninio projekto trūkumai ir darbų vykdymas nesilaikant projektinių reikalavimų. Ieškovės nuomone, atsakovės RUAB „Meba“ netinkamas statybos darbų atlikimas lėmė, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas.
6. Ieškovės nuomone, reikalavimas įpareigoti atsakovę RUAB „Meba“ savo sąskaita atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus pagal 2018 m. liepos 2 d parengtą Mokslo paskirties pastato Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos J. Janonio g. 9, Kelmėje, paprastojo remonto projektą, o atsakovei to neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovei atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus atsakovės sąskaita, išieškoti iš atsakovės kokybės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir teismų praktiką. Atsakovė nenurodė projektuotojui, kokius darbus, kokia apimtimi projektuoti, projektuotojas nematė galimybės statybos defektų pašalinti kitaip, nei iš naujo apšiltinti mokyklos fasadą, pašalinus atsakovės atliktus fasado šiltinimo darbų rezultatus, vėdinamas fasadas pasirinktas kaip optimaliausias.
7. Ieškovė taip pat pripažino statybos darbų techninės priežiūros, kurią „Aukuro“ mokyklos pastato rekonstrukcijos metu atliko ieškovės darbuotojai, vykdymo trūkumus, todėl mažino savo reikalavimus, įsipareigodama apmokėti RUAB „Meba“ (įskaitant jau nurodytą papildomų darbų kainos bei skirtingų būdų kainos skirtumo bendrąją procentinę išraišką) 30 procentų visų remonto Projekte nurodytų statybos montavimo darbų kainos tuo atveju, jei RUAB „Meba“ pati atliks darbų trūkumų pašalinimą per teismo nurodytą terminą, RUAB „Meba“ to nepadarius per teismo nustatytą terminą ir ieškovei pasinaudojus teise atlikti darbų trūkumų pašalinimą pagal remonto Projektą atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas, jas sumažinti 30 procentų, t. y. iki 70 procentų – 439 338,90 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą, pripažino teisę ieškovei atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus, nustatytus 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 (pagal 8 pozicijas), 50 procentų atsakovės RUAB „Meba“ sąskaita, pripažino teisę ieškovei išieškoti iš atsakovės RUAB „Meba“ 50 procentų kokybės trūkumų šalinimo patirtų išlaidų (pagal 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 nurodytas 8 pozicijas), atlyginimą. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
Dėl ieškinio senaties termino
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pripažįsta praleidusi ieškinio senaties terminą, nes statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku, aktas Nr. VA-49 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas 2015 m. gegužės 27 d., o ieškinys pareikštas 2017 m. gegužės 23 d. Teismas pažymėjo, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso išimtis.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos dokumentai patvirtino, jog atsakovė niekada ir neneigė prievolės atsakyti už netinkamos kokybės darbus ir ištaisyti statybos defektus, užfiksuotus 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49, į šalių paaiškinimus, kad šalys iki ieškinio pateikimo teismui bendravo ir tarėsi dėl defektų taisymo Projekto parengimo, nusprendė atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą.
Dėl darbų vykdymo ir darbų trūkumų
11. Teismas iš byloje esančių abiejų šalių paaiškinimų ir rašytinių dokumentų nustatė, kad atsakovė RUAB „Meba“ neatsisakė šalinti defektų ir iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos trūkumus pripažino. Pažymėjo, kad aptariamą 2015 m. gegužės 27 d., defektų aktą pasirašė šalių atstovai, atsakovės atstovas įsipareigojo pašalinti defektus iki sutarto termino, taigi, šalys neišreiškė abejonių, kad darbų defektai atsirado ne garantiniu laiku.
12. Paskutiniai darbai buvo atlikti 2013 m. gruodžio 15 d., o darbų defektai pradėjo ryškėti 2014 metais ir atsakovei buvo siunčiami raštai dėl defektų šalinimo, tačiau atsakovė defektų nešalino. Teismas sutiko, kad dėl defektų atsiradimo iš dalies buvo ir ieškovės kaltės, nes techniniai prižiūrėtojai nevisiškai tinkamai atliko pareigas, neužtikrino statybos techninės priežiūros. 2013 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašytas Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui Aktas Nr. 1, nuo šios datos skaičiuojamas darbų rezultato garantinis laikotarpis. Po šio akto pasirašymo išryškėjo statybos darbų defektai, kai kurie jų (dekoratyvinio tinko atsisluoksniavimas bei trupėjimas) didėjo, atsirasdavo kitose vietose iki pat darbų rezultato garantinio termino pabaigos.
13. Teismas, atsižvelgdamas į visus įrodymus bei šalių argumentus, sprendė, kad šalys, vykdydamos sutartį, tinkamai nebendradarbiavo. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad pastato sienų defektai atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės, nepašalino jos atsakomybės už atsiradusius darbų defektus garantiniu laiku, pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja dėl pareigos pašalinti defektus iš dalies savo sąskaita, ieškovei parengus defektų pašalinimo Projektą.
14. Teismas atsižvelgė į tai, kad Projekto vykdymo priežiūrą vykdė ieškovės pasamdyti darbuotojai, visų atliktų darbų rezultatas buvo priimtas, pastatas eksploatuojamas, todėl, teismo vertinimu, tai, jog nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas garantiniu laiku nustačius statybos darbų defektus, buvo abiejų Sutarties šalių kaltė. Atsižvelgiant į tai rangovo (atsakovės) atsakomybę sumažino 50 procentų.
Dėl mokyklos fasado šiltinimo darbų projekto ir ieškinio reikalavimų tenkinimo apimties
15. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimus tenkinti ir atsakovę įpareigoti atlikti Lokalinėje sąmatoje nurodytus Remonto projekto II etape numatytus statybos montavimo darbus ar dalį III etapo darbų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios ir pagal iš esmės naują remonto projektą, nėra teisinio pagrindo. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę RUAB „Meba“ iš dalies savo sąskaita atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus pagal parengtą Mokslo paskirties pastato Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos J. Janonio g. 9, Kelmėje, paprastojo remonto projektą, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad ieškovei neparengus tinkamo 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 nustatytų defektų šalinimo Projekto, RUAB „Meba“ neturi teisės pradėti jų šalinimo darbų, todėl teismas, nesant Projekto, negali įpareigoti atsakovės pašalinti Akte nurodytus defektus ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja, jog rangovė apmokėtų už kitu būdu atliktinus pastato fasado apšiltinimo darbus. Teismas atsižvelgė į tai, kad visų atliktų darbų rezultatas ieškovės priimtas, pastatas eksploatuojamas, darbų rezultato rangovui grąžinti ir nereikalaujama, taigi, nebuvo teisinio pagrindo reikalauti neatlygintinai atlikti darbus ne pagal 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA- 49 nurodytas aštuonias pozicijas, bet darbą iš naujo pagal 2018 m. remonto darbų Projektą.
17. Suformuluotus ieškovės reikalavimus teismas tenkino tokia apimtimi – pripažino teisę ieškovei atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus, nustatytus 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 (pagal 8 pozicijas), 50 procentų atsakovės RUAB „Meba“ sąskaita. Teismas nutarė pripažinti teisę ieškovei išieškoti iš atsakovės 50 procentų kokybės trūkumų šalinimo patirtų išlaidų atlyginimą, pagal 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 nurodytas 8 pozicijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dalinai patenkintas, panaikinti ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiu argumentu:
18.1. Teismas ieškinio senaties terminą atnaujino nekonstatuodamas ir nenurodydamas jokių svarbių priežasčių, kurios suteiktų pagrindą praleisto senaties termino atnaujinimui. Teismas senaties terminą atnaujino argumentuodamas CK 1.130 straipsnio 2 dalies norma, numatančia senaties termino nutraukimą skolininko atliktais veiksmais, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, tačiau jokių konkrečių atsakovo veiksmų teismas sprendime nenurodė. Jeigu RUAB „Meba“ būtų atlikusi kokius nors veiksmus, dėl kurių senaties termino eiga būtų nutrūkusi pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį, tai reikštų, kad senaties terminas nėra praleistas ir nėra jokio reikalo jį atnaujinti (nes jis nėra pasibaigęs). RUAB „Meba“ niekada nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi ieškinio senaties terminą nutraukiančiu prievolės pripažinimu. RUAB „Meba“ niekada neneigė savo pareigos šalinti statybos defektus, paaiškėjusius garantinio laikotarpio metu ir atsiradusius dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau nesutiko atlikti nei statybos darbų pagal ieškovo 2018 metais parengtą paprastojo remonto projektą, nei visa apimtimi pagal 2015 m. gegužės 27 d. aktą Nr. VA-49.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomas toks atsikirtimas:
19.1. Atsakovė iki pat ieškinio pareiškimo nepateikė ieškovei atsisakymo neatlygintinai pašalinti statybos defektus, priešingai, pripažino pareigą ištaisyti 2015 m. gegužės 27 d. akte nurodytus statybos darbų trūkumus. Ieškovė, tikėdamasi atsakovės bendradarbiavimo, neskubėjo naudotis kitais įstatyme įtvirtintais savo teisių gynimo būdais ir įstatymo numatytu vienerių metu terminu nesikreipė į teismą, todėl teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ieškovei ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas nepagrįstai.
22. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimai apeliantei šiuo atveju nagrinėtini tik nustačius ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią ir pabaigą bei išsprendus ieškinio senaties termino taikymo klausimą.
23. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
24. Nagrinėjamoje byloje apie apeliantės padarytus darbų trūkumus šiai tapo žinoma 2015 m. gegužės 27 d., kai tarp ieškovės ir apeliantės pasirašytas statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku, aktas Nr. VA-49, taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo minėtos datos ir turėtų būti skaičiuojama vienerių metų (CK 6.667 straipsnio 1 dalis) ieškinio senaties termino pradžia. Ieškinys teisme pareikštas 2017 m. gegužės 23 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu, šių aplinkybių ieškovė neginčijo, todėl prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.
25. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas senaties terminą ieškovei atnaujino argumentuodamas CK 1.130 straipsnio 2 dalies norma, numatančia senaties termino nutraukimą skolininko atliktais veiksmais, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, tačiau jokių konkrečių atsakovo veiksmų teismas sprendime nenurodė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu.
26. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais prievolės pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019). Aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 2 dalyje.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime deklaratyviai nurodė, kad bylos dokumentai patvirtina, jog atsakovė niekada neneigė prievolės atsakyti už netinkamos kokybės darbus ir iš esmės pripažino pareigą ištaisyti 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 nurodytus defektus. Tačiau pirmosios instancijos teismas jokių konkrečių apeliantės veiksmų, kuriais ji pripažino prievolę, neįvardijo, nenustatė, kada jie buvo atlikti, kaip tai nulėmė ieškinio senaties termino skaičiavimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė niekada neneigė savo pareigos šalinti statybos defektus, paaiškėjusius garantinio laikotarpio metu ir atsiradusius dėl nekokybiškai atliktų darbų, nesudaro pagrindo taikyti CK 1.130 straipsnio 2 dalies, nes, kaip minėta, jokie konkretūs veiksmai pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo įvardinti, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
28. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, nepagrįstai rėmėsi CK 1.130 straipsnio 2 dalimi. Tačiau pažymėtina, kad netinkamas skundžiamo sprendimo motyvavimas, kai prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą iš esmės tenkintas pagrįstai, nekeičia sprendimu išspręsto klausimo rezultato ir galutinės teismo sprendimo išvados, jog pagrindas ieškovei atnaujinti ieškinio senaties terminą buvo.
29. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Neatsitiktinai įstatymas sukuria prielaidas, net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę – CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
30. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą. Spręsdama ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė ieškovei atsisakymo neatlygintinai pašalinti statybos defektus, priešingai – pripažino pareigą ištaisyti statybos defektus, paaiškėjusius garantinio laikotarpio metu ir atsiradusius dėl nekokybiškai atliktų darbų, todėl akivaizdu, kad ieškovė, tikėdamasi apeliantės bendradarbiavimo, neskubėjo naudotis kitais įstatyme įtvirtintais savo teisių gynimo būdais. Apeliantė ir skunde neneigia savo pareigos šalinti statybos defektus, neteigia, kad sutartiniai įsipareigojimai įgyvendinti tinkamai.
32. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į apeliantę dėl defektų šalinimo, 2015 m. gegužės 27 d. tarp ieškovės ir apeliantės pasirašytas statinio statybos defektų, nustatytų garantiniu laiku, aktas Nr. VA- 49, 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos raštu apeliantė buvo informuota, kad ieškovė kreipsis į teismą dėl defektų šalinimo išlaidų išieškojimo, todėl apeliantė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog ieškovė neketina kreiptis teisminės gynybos.
33. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių svarbos taip pat būtina įvertinti, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas pašalinti statybos defektus Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje yra susijęs ir su viešuoju interesu, t. y. su visuomenės dalies – mokinių – gerove, jų mokymo aplinkos gerinimu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo būtų pernelyg formalus ir neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės vertintinos kaip sudarančios pagrindą praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui.
34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai vertino bylos aplinkybes, atnaujindamas ieškinio senaties terminą nepagrįstai rėmėsi CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, tačiau teismo sprendimas skundžiamoje dalyje dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra teisingas, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies
35. Kaip nurodyta nutarties 20 punkte, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apeliaciniame skunde išdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai. Peržengti šias ribas apeliacinis teismas gali tik konstatavęs viešąjį interesą ir tik esant sąlygai, kad neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
36. Šiuo atveju nei viena iš šalių nekelia klausimo dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto statybos darbų defektų šalinimo būdo (trūkumus turi pašalinti pati ieškovė), apimties (atlikti statybos trūkumų pašalinimo darbus, nustatytus 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 (pagal 8 pozicijas)) bei kiekvienos iš šalių prievolės šalinant trūkumus apimties (50 procentų šalinama ieškovės sąskaita, o kiti 50 procentų – atsakovės RUAB „Meba“ sąskaita). Teisėjų kolegijos vertinimu, vykdant teismo sprendimą, tarp šalių gali kilti ginčas dėl statybos darbų, atliktų šalinant 2015 m. gegužės 27 d. akte Nr. VA-49 nurodytus trūkumus, vertės. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo, kodėl pareigą atlikti darbus priskyrė ieškovei, taip pat pateikė argumentus, kodėl sprendime nėra nurodoma atliktinų darbų vertė, o tik nustatoma, kokia dalimi (procentine išraiška) kiekviena iš šalių turi prisidėti prie defektų šalinimo išlaidų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl detaliau nepasisako dėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos sprendimo įgyvendinimo tvarkos vykdytinumo aspektu. Šie klausimai gali būti išspręsti tik ieškovui pareiškus reikalavimą išieškoti iš atsakovo defektų šalinimo išlaidas (CPK 273, 771 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Egidija Tamošiūnienė
Vytautas Zelianka
Paminėta tekste:
CK6 6.667 str. Senaties terminas
CK1 1.130 str. Ieškinio senaties termino nutraukimas
CPK
CK
CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
3K-3-67/2008
e3K-3-168-687/2019
3K-3-265/2009
3K-3-393/2012
3K-3-234/2013
3K-3-449/2009