2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-124-656/2021 paliktas nenagrinėtas ieškovo A. B. ieškinys atsakovams C, D dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „E“ ir Lietuvos bankas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams C, D dėl teisingos akcinės bendrovės (toliau – AB) „E“ akcijų kainos nustatymo.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta dėl byloje paskirtos teismo ekspertizės. Ta pačia nutartimi buvo nustatyta ekspertizės kaina – 48 400 Eur, įpareigojant šalis per 14 terminą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą po 24 200 Eur užstatą paskirtos ekspertizės apmokėjimui, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis pateikiant teismui.

3. Atsakovai 2021 m. gegužės 4 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti sustabdytą bylą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.129 straipsnio 2 dalimi, ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovų prašymą patenkino – atnaujino bylos nagrinėjimą ir paliko nenagrinėtą ieškovo A. B. ieškinį atsakovams C, D dėl teisingos AB „E“ akcijų kainos nustatymo.

5. Atsižvelgdamas į sisteminę Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) bei CK antrosios knygos X skyriaus normų analizę, teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens akcijų kainos privalomo akcijų pardavimo atveju, įstatymų leidėjas suteikė išskirtinę reikšmę ekspertų išvadai.

6. Ir nors ši civilinė byla nagrinėjama jau 4 metus, visgi įvertinęs tai, kad ieškovas nesumokėjo užstato už ekspertų išvados gavimą, elgėsi pasyviai, neteikė prašymo pratęsti jam terminą, teismas pripažino, jog yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą CK 2.129 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 167 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Palikus ieškinį nenagrinėtą, nors ieškovas procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, buvo reikšmingai suvaržytos ieškovo procesinės teisės.

9.2. Buvo sudarytas dirbtinis ir formalus pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, nes Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi ekspertizei atlikti paskyrė tik atsakovų siūlomus ekspertus, kartu nustatant ir neprotingai didelę ekspertizės kainą (48 400 Eur), kurios dalies ieškovas neišgalėjo per 14 dienų sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą.

9.3. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismai, nagrinėdami bylas ir skirdami ekspertizę, turi garantuoti ne tik šalių lygią ir dispozityvią teisę skirti savo ekspertų kandidatūras, tačiau taip pat, spręsdami dėl ekspertų paskyrimo byloje, negali nepagrįstai suvaržyti arba paneigti vienos iš šalių konstitucinės teisės į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino ieškovo finansinių galimybių sumokėti ekspertizės kainą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovų siūlomų ekspertų darbo kaina yra žymiai didesnė, nei tų ekspertų, kuriuos siūlė ieškovas. Teismas nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę į efektyvią teisminę gynybą, nesivadovavo dispozityvumo ir lygiateisiškumo principais.

8. Atsakovai C ir D atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

8.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas iki 2021 m. balandžio 29 d. nesumokėjo užstato. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis CK 2.129 straipsnio 2 dalimi, galėjo palikti ieškinį nenagrinėtą.

10.1. Ieškovas savo atskirajame skunde didžiąją dalį argumentų siedamas su neva pažeistomis jo teisėmis, priimant 2021 m. balandžio 13 d. nutartį dėl ekspertizės, nenurodė jokių argumentų, kurie būtų tiesiogiai susiję su skundžiamos nutarties neteisėtumu. Nutarties dalys dėl ekspertizės skyrimo bei šalių įpareigojimo įmokėti užstatą ekspertizės apmokėjimui negali būti apeliacijos objektu, nes jų apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta ir jos neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

10.2. Preliminari ekspertizės kaina ieškovui buvo žinoma dar prieš 3 metus. Ji nelaikytina didele, nes ieškovas ginčuose su bendrove ir atsakovais išleidžia dešimtis tūkstančių eurų teisinėms paslaugoms. Be to, jis pats siūlė ekspertizės atlikimui kandidatus, kurių siūlomų paslaugų kaina buvo 7 000 – 18 000 Eur, o po ekspertizės paskyrimo neteikė prašymo dėl termino užstato sumokėjimui pratęsimo.

10.3. Atsakovų siūlytų paskirti ekspertais asmenų patirties aprašymai patvirtina, kad jie turi reikiamą tokių ekspertizių atlikimo patirtį. Ieškovas turėjo teisę (ir ja aktyviai naudojosi) siūlyti ekspertų kandidatūras, siūlyti ekspertams užduotinus klausimus, teikti pastabas ir nuomonę dėl atsakovų siūlomų kandidatūrų, niekas nedraudė ieškovui po 2021 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo reikšti teismui prašymą dėl mišrios ekspertų grupės skyrimo ir pan. Tai, kad byloje ekspertizės atlikimui nebuvo paskirtas joks ieškovo siūlomas asmuo, dar nereiškia, kad buvo pažeistos ieškovo teisės ar šalių lygiateisiškumo principas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

2. Atsakovai prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2021 m. gegužės 11 d. patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-35-16529, Nr. S-21-35-16532, Nr. S-21-35-16528 ir Nr. S-21-35-16530. Taip pat atsakovai 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-4455 ir DOK-4457), o apeliantas, atitinkamai, 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė savo nuomonę dėl šių rašytinių paaiškinimų (DOK-4482), nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų juos atsisakyti priimti.

3. Įstatymų leidėjas itin riboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti sąsajumo su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą neprašo priimti naujų įrodymų, nenurodo, kodėl jų pateikimo į bylą būtinybė kilo tik teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir neįrodinėja, kad pirmosios teismas šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė, sąlygų išimties iš bendrosios taisyklės taikymui neįžvelgia, todėl naujus įrodymus priimti atsisako.

5. Sprendžiant dėl atsakovų rašytinių paaiškinimų priėmimo, atkreiptinas dėmesys į tokią aplinkybę, kad pasibaigus atskirojo skundo ir / ar atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti šių procesinių dokumentų turinį, juos papildant dar ir naujais argumentais, jau nebegalima (CPK 17, 323, 338 straipsniai). Tokiu teisiniu reguliavimu yra atsižvelgiama į proceso pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme skirtumus, siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, skatinamas proceso koncentruotumas, o kiekvienam proceso dalyviui (šaliai) nustatoma pareiga derinti savo asmeninius interesus su kuo greitesniu ginčo išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, derinant tai su bylos nagrinėjimo stadija, teikiant į bylą įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į šiuos reikalavimus.

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą gali būti teikiami per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Atsakovai, pateikę rašytinius paaiškinimus prieš pat šio atskirojo skundo nagrinėjimą ir juose aiškiai pavėluotai dar kartą išdėstę savo poziciją dėl atskirojo skundo, nurodę tiek atsiliepime jau įvardytus, tiek ir naujus argumentus, iš esmės turi tikslą papildyti savo atsiliepimą naujais nesutikimo su atskiruoju skundu motyvais bei argumentais. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apelianto atsikirtimais, kad atsakovų pateikti rašytiniai paaiškinimai neturėtų būti priimti. Teisėjų kolegija atsakovų rašytinių paaiškinimų nepriima ir į juos neatsižvelgia.

Dėl ginčui taikytinos teisės ir procesinių padarinių, nesumokėjus užstato

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teisminę gynybą suprantama ne tik kaip asmens galėjimas kreiptis į teismą su ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu (pareiškimu, skundu, prašymu), bet ir kaip teismo pareiga išnagrinėti tokio asmens prašymus bei reikalavimus, nebent egzistuotų tiesiogiai CPK ar kituose įstatymuose nurodytos procesinės ir / ar procedūrinės kliūtys priimti sprendimą dėl ieškinio, pareiškimo, skundo esmės.

9. Atskirajame skunde apeliantas kelia nepagrįstai suvaržytos jo teisės į teisminę gynybą pirmosios instancijos teisme klausimą, ankstesne, nei skundžiama, teismo nutartimi nustačius jam įpareigojimą dėl bylinėjimosi užstato sumokėjimo, kurio jis negalėjo įvykdyti, o vėliau būtent dėl šios priežasties palikus jo ieškinį nenagrinėtą. Tokių atskirojo skundo argumentų pagrįstumui įvertinti visų pirma būtina pasisakyti, koks šalių ginčas yra kilęs ir pagal kurias teises normas jis turėjo (ar turėtų) būti nagrinėjamas.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas C, kaip AB „E“ pagrindinis akcininkas, kuris tiesiogiai valdo 29,55 procentus ir netiesiogiai (per atsakovą D) 68,29 procentus bendrovės akcijų, kreipėsi į kitą akcininką – apeliantą, siekdamas įgyvendinti bendrovės akcijų išpirkimo procedūras. Atsakovas už vieną paprastąją vardinę bendrovės akciją siūlė su Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 241-3 suderintą kainą – (duomenys neskelbtini). Kadangi, apelianto nuomone, suderinta kaina nėra teisinga, jis, pasinaudodamas akcininkų mažumos teise, 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškinio reikalavimu nustatyti teisingą bendrovės akcijų kainą. Vilniaus apygardos teismas užvedė civilinę bylą, kuri skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi galiausiai buvo užbaigta nepriėmus sprendimo dėl šio ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju atsiranda CK 2.129 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi apeliantui nustatyto įpareigojimo sumokėti 24 200 Eur užstatą už paskirtą ekspertizę neįvykdymo.

11. Savo poziciją palikti ieškinį nenagrinėtą pirmosios instancijos teismas grindė CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, VPĮ 42 straipsnio 13 dalies, nustatančios, kad ginčuose dėl teisingos akcijų kainos nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi ir CK 2.118, 2.119 ir 2.127-2.130 straipsniai, bei CK 2.129 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pastarojoje teisės normoje tiesiogiai nurodyti procesiniai teisiniai padariniai (pareiškimo palikimas nenagrinėto), kai juridinio asmens veiklos tyrimo siekiantis asmuo nesumoka į teismo specialiąją sąskaitą teismo nurodytos už ekspertų darbą pinigų sumos.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą priėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisę, neatsižvelgė į šių dviejų institutų – teisingos akcijų kainos nustatymo, kai privaloma akcijas parduoti, ir juridinio asmens veiklos tyrimo – skirtumus, atitinkamai, ir skirtingą tokių įrodinėjimo priemonių, kaip eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) reikšmę, nustatant arba, priešingai, paneigiant įrodomuosius faktus kiekvienoje iš šių kategorijų byloje, todėl suklydo taikydamas procesinius padarinius dėl nesumokėto už procesinių veiksmų atlikimą užstato (CPK 101 straipsnis).

13. Tiek apelianto kreipimosi į teismą su ieškiniu metu galiojusios redakcijos VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje, tiek ir šiuo metu galiojančioje analogiškoje teisės normoje, t. y. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų, emitento visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Tų pačių straipsnių 4 dalyse nurodoma, kad siūloma akcijų kaina turi būti teisinga ir nustatoma vadovaujantis šiais principais: 1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas; 2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas, tokiu atveju, jeigu oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo pateiktas oficialus siūlymas, savininkų pardavė jam savo akcijas; 3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą. Aptariamų galiojusio VPĮ 42 straipsnio ir dabar galiojančio VPĮ 32 straipsnio 5 dalyse nurodyta, kad pagal šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus nustatyta kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Tuo tarpu abiejų lyginamų redakcijų straipsnių 13 dalyse numatyta kiekvieno akcininko teisė kreiptis dėl teisingos akcijų kainos nustatymo į apygardos teismą pagal bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, buveinę. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi CK 2.118, 2.119 ir 2.127-2.130 straipsniai.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi minėti straipsniai taikomi keliems panašiems institutams, t. y. priverstiniam akcijų (teisių, pajų) pardavimui (CK Antroji knyga, II dalis, IX skyrius), juridinio asmens veiklos tyrimui (CK Antroji knyga, II dalis, X skyrius), o taip pat teisingos akcijų kainos nustatymui privalomo akcijų pirkimo ir pardavimo atveju (galiojančio VPĮ 32 straipsnio 13 dalis, 29 straipsnio 7 dalis), VPĮ, siekiant išlaikyti kiekvieno iš šių institutų savarankiškumą bei ypatumus, ir yra naudojamas papildomas terminas mutatis mutandis, kuris reiškia CK normų taikymą su atitinkamais, būdingais teisingos akcijų kainos nustatymui, pakeitimais.

15. CK 2.129 straipsnio 2 dalyje, kuria priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi pirmosios instancijos teismas, iš tiesų yra numatyta, kad pareiškėjui nesumokėjus teismo nurodytos sumos į teismo specialiąją sąskaitą, teismas jo pareiškimą palieka nenagrinėtą. Visgi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymų leidėjo valią, kad ši norma, kaip matyti iš pirmiau cituotos VPĮ 42 straipsnio 13 dalies (atitinkamai, dabar galiojančio VPĮ 32 straipsnio 13 dalies), negali būti taikoma tiesiogiai, mechaniškai, juo labiau kad teisingos akcijų kainos nustatymo ginčuose taip pat privalu vadovautis ir CK 2.118 bei 2.119 straipsniais, nustatančiais kitokią ekspertų paskyrimo, ekspertizės kainos nustatymo bei jos apmokėjimo tvarką, kai yra sprendžiamas akcininkų ginčas dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo.

16. Kadangi akcijų (dalių, pajų) kainai nustatyti priverstinio jų pardavimo atveju taip pat reikia specialių žinių (CPK 212 straipsnis), teismas, remdamasis CK 2.118 straipsniu, turi teisę pasitelkti ekspertus, kurie pateikia šalims rašytinę ataskaitą dėl akcijų (teisių, pajų) kainos. Kai ekspertai pateikia ataskaitą dėl akcijų (dalių, pajų) kainos, teismas turi priimti nutartį dėl akcijų kainos nustatymo ir nurodyti, kas apmoka ekspertų darbą bei kitas jų išlaidas (CK 2.119 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad teismas gali nuspręsti, jog tokias išlaidas apmoka juridinis asmuo.

17. Be to, šiose nagrinėjamam ginčui aktualiose teisės normose tiesiogiai nėra nustatyta ir tokių padarinių, kurie kyla juridinio asmens veiklos tyrimo atveju (CK 2.129 straipsnio 2 dalis), t. y. kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu pareiškėjas (asmuo, kuris inicijavo juridinio asmens veiklos tyrimą) nesumoka už ekspertų darbą. Kadangi tokių padarinių nenurodyta, teismas taiko bendrąsias CPK nustatytas taisykles. Pagal CPK 101 straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems teismas nustatė pareigą sumokėti užstatą, užtikrinantį atliekamus procesinius veiksmus, šio užstato nesumokėjus, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veikimus.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visi šie CK 2.118, 2.119 ir 2.127-2.130 straipsniai su tam tikrais pakeitimais (lot. mutatis mutandis) reglamentuoja ekspertų paskyrimo, ekspertų teisių bei ekspertų darbo apmokėjimo procedūras, prieina išvadą, kad VPĮ reglamentuojamam privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo bei teisingos akcijų kainos nustatymo institutui artimesnis yra būtent priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo institutas, aptartas CK Antrosios knygos II dalyje IX skyriuje. Tokią teisėjų kolegijos išvadą leidžia padaryti ir kasacinio teismo praktikoje aptarta teismo ekspertizės įrodomoji reikšmė kiekvienoje iš nurodytų kategorijų bylų.

19. Nagrinėdamas bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad eksperto išvadai tokiose bylose suteikiama lemiama reikšmė, nes tik pagal šią išvadą gali būti sprendžiama, ar juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veikla buvo netinkama; CK 129 straipsnyje nurodytos pasekmės – pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu pareiškėjas nesumoka teismo nurodytos sumos ekspertų išlaidoms apmokėti, teikia pagrindą aiškinti, kad be ekspertų išvados, patvirtinančios juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veiklos netinkamumą, pats teismas tokio fakto negali konstatuoti ir kitaip nei ekspertai negali įvertinti juridinio asmens veiklos tinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020, 44 punktas).

20. Tuo tarpu pirmiau aptartų VPĮ bei CK antrosios knygos IX ir X skyrių normų sisteminė analizė ir kasacinio teismo jurisprudencija tokios pačios išvados sprendžiant dėl juridinio asmens akcijų teisingos kainos nustatymo, t. y. kad įstatymų leidėjas suteikė išskirtinę reikšmę ekspertų išvadai, be kurios gavimo tolesnis šios bylos procesas taptų negalimas, nesuponuoja.

21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl paties priverstinio akcijų išpirkimo / pardavimo būtinumo, o apeliantas kvestionuoja tik akcijų kainą, kurią atsakovas pasiūlė ir suderino su priežiūros institucija, t. y. su Lietuvos banku. Svarbu dar ir tai, kad tokio pobūdžio ginče net ir ekspertų ataskaitoje nustatyta kaina būtų teismui tik rekomendacinio pobūdžio, nes galutinį sprendimą dėl teisingos kainos, kilus dėl jos suinteresuotų asmenų ginčui, priimtų būtent teismas. Kitaip tariant, teismas galėtų nuspręsti pritarti ar nepritarti ekspertų pateiktai ataskaitai, tai pat pakeisti ekspertų nustatytą kainą.

22. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, šalių ginče dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, kai yra privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas, pateikus išaiškinimą, kad toje byloje gautas ekspertizės aktas bei jo išvados (dėl akcijų vertės ir teisingos privalomai išperkamų (parduodamų) akcijų kainos nustatymo) savaime nenulemia teismo sprendimo, kuriuo yra sprendžiamas teisingos akcijų kainos nustatymo klausimas, nes šį klausimą galutinai išsprendžia tokią teisę turintis teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu (CPK 185 straipsnis), o turto (verslo) vertintojų pateiktas vertinimas ar ekspertizės aktas yra reikšmingas įrodymas, pagrindžiantis teisingos kainos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014, 22 ).

23. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiais atvejais, kai kreipiamasi į teismą dėl privalomai išperkamų akcijų teisingos kainos nustatymo, tokio pobūdžio bylose (ginčuose) eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurio nesant teismas gali išspręsti ginčą vertindamas kitus byloje esančius įrodymus. Todėl, negavus apmokėjimo už eksperto išvadą, negalima palikti ieškinio nenagrinėto taikant CK 2.129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, tačiau galima taikyti CPK 101 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius.

24. Tai konstatavus, sutiktina su apelianto pozicija, kad tokia bylos baigtis, kai jo argumentai dėl kainos neteisingumo nebuvo įvertinti iš esmes pagal byloje esančius abiejų šalių pateiktus įrodymus, pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto atmetamas, o byla grąžinama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

25. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su ekspertų paskyrimu bei ekspertizės kainos nustatymu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 13 d. nutartimi. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovų atsiliepimo argumentais, kad teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo ir užstato jos išlaidoms apmokėjimo negalėtų būti atskiro apeliacinio proceso objektas, tai jau buvo nurodyta ir šioje nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-188-186/2018). Tokia teismų praktika yra formuojama atsižvelgiant į aplinkybę, kad nutartis, kuria išspręstas ekspertizės bei jos išlaidų apmokėjimo klausimas, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

26. Tačiau dabar jau yra susiklosčiusi visiškai kitokia situacija, nes apeliantas skundžia baigiamąjį šios bylos procesinį dokumentą. Vadinasi, skųsdamas nutartį, kuria buvo užbaigtas šios konkrečios bylos procesas, apeliantas neabejotinai turėjo teisę nurodyti ir argumentus, susijusius su užstato, kurio paskirtis – garantuoti procesinių veiksmų atlikimą, sumokėjimu, jo dydžiu, apelianto vertinimu, užkirtusiu kelią jam teikti įrodymus, ekspertų kandidatūrų parinkimu ir pan. Tokią apelianto teisę garantuoja CPK 334 straipsnio 3 dalis, taip pat teismų išaiškinimai, be kita ko, pateikti ir pirmiau minėtoje, šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje Nr. e2-188-186/2018 bei joje cituojamoje kitoje teismų praktikoje.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ekspertizės paskyrimo procesu susiję atskirojo skundo argumentai iš esmės taip pat yra pagrįsti. Kadangi byla grąžinama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl ekspertų paskyrimo, turėtų įvertinti abiejų šalių argumentus, įskaitytinai ir tuos, kad ekspertizės kaštai galėtų būti gerokai mažesni, atsižvelgiant į kainas, už kurias tokią ekspertizę galėtų atlikti apelianto pasiūlyti ekspertai, juolab kad apeliantas yra fizinis asmuo. Tokie apelianto argumentai galėtų būti tik motyvuotai teismo atmesti, teismui įsitikinus, kad jo pasiūlyti ekspertai ekspertizės objektyviai atlikti negali, nes neturi reikiamos kvalifikacijos arba žinių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad akcijų teisingos kainos nustatymo bylose taikytinos tokios pačios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kaip ir kitose civilinėse bylose, todėl teismas, neturėdamas pakankamai duomenų apie apelianto siūlomų ekspertų kvalifikaciją, galėjo pareikalauti ją patikslinti, pateikti papildomus duomenis.

28. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas yra mažumos teise besinaudojantis akcininkas, fizinis asmuo, į šiame ginče taip pat taikytinas CK 2.118, 2.119 straipsniuose įtvirtintas taisykles, į atsakovų poziciją, siekiant ekspertų, siūlančių tokią ekspertizę atlikti už gerokai didesnę nei siūlė apelianto ekspertai, kainą, paskyrimo, pirmosios instancijos teismas ekspertizės apmokėjimo klausimą galėtų spręsti įpareigodamas įnešti didesnę užstato dalį būtent didesnių kaštų riziką prisiėmusius asmenius (t. y. atsakovus) arba nustatyti, kad ekspertizės išlaidas apmokės juridinis asmuo (CK 2.119 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų C ir D prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto atmesti ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjos Dalia Kačinskienė

Vilija Mikuckienė

Aldona Tilindienė

Paminėta tekste:

e2-63-656/2022

CK

CK2 2.129 str. Ekspertų darbo apmokėjimas

CPK

CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla

CPK 335 str. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

CPK 177 str. Įrodymai

CPK 212 str. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas

CPK 101 str. Užstatas

e3K-3-298-611/2020

CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas

3K-3-370/2014

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

e2-188-186/2018

CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą

CK2 2.119 str. Kainos nustatymas