Pradžia › Teismų praktika › Baudžiamoji teisė › Baudžiamojo proceso teisė › BPK 8 straipsnio, BPK 44 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatų laikymasis. BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų laikymasis › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Baudžiamųjų bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. 2K-85-628/2026  ·  2026-05-05
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės mėn. teismų praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas bus įkeltas vėliau.

Klausimas. Dėl teisės į vertimą suprantama kalba užtikrinimo. Dėl teismo ir teisėjo nešališkumo

Dėl teisės į vertimą suprantama kalba užtikrinimo

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėja teigė, kad nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė dalyvauti baudžiamajame procese jo gimtąja albanų kalba, jam nebuvo išverstas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis į šią kalbą. Taip iš esmės buvo pažeistos BPK 8 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 3 dalies e punktas, šiose nuostatose ir BPK 44 straipsnio 2, 7 dalyse įtvirtintas sąžiningo proceso reikalavimas, nesilaikyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje įtvirtintų reikalavimų.

Kasacinis teismas nurodė, kad nors baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba, lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta teisė naudotis vertėjo pagalba ir gauti išverstus esminius proceso dokumentus. Teisė į vertimą žodžiu ir raštu turi būti reali ir veiksminga, sudaranti asmeniui galimybę suprasti jam pateiktą kaltinimą, proceso eigą ir tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei pagal BPK, nei pagal EŽTT praktiką nereikalaujama išversti visų proceso dokumentų į asmens gimtąją kalbą, jeigu užtikrinama galimybė veiksmingai dalyvauti procese ir suprasti jo esmę.

Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad nuo pirmųjų procesinių veiksmų atlikimo momento nuteistajam buvo užtikrinta vertėjo pagalba anglų kalba, jis buvo informuotas apie savo procesines teises, be to, nei jis pats, nei jo gynėja nereiškė abejonių dėl jo anglų kalbos žinių pakankamumo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodymus pageidavo duoti anglų kalba, vėliau vienos apklausos metu jam buvo užtikrintas ir albanų kalbos vertėjas. Kaltinamasis aktas buvo išverstas į albanų kalbą. Bylą nagrinėjant teisme, nuteistajam buvo užtikrintas vertimas anglų kalba, o apeliacinės instancijos teisme – tiek anglų, tiek albanų kalbomis. Vertėjams nebuvo reiškiami nušalinimai ar pastabos dėl vertimo kokybės. Nors nuteistojo gynėjas elektroniniu paštu teiravosi teismo dėl nuosprendžio vertimo į albanų kalbą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad paties gynėjo prašymu bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko su anglų kalbos vertėjų pagalba, teismas informavo gynėją, kad nuosprendis į albanų kalbą nebus verčiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo išverstas į anglų, o ne į albanų kalbą, tai nesutrukdė nuteistajam susipažinti su nuosprendžio turiniu ir kartu su gynėju pateikti apeliacinį skundą. Kartu teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistajam buvo užtikrintas vertimas tiek į anglų, tiek į albanų kalbą, o jo prašymu paskirtas anglų kalbą mokantis gynėjas. Nuteistasis ir jo gynėjas nušalinimų vertėjams nepareiškė, pastabų dėl vertimo kokybės nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo išversta į albanų kalbą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose buvo tinkamai užtikrinta teisė dalyvauti procese jam pakankamai gerai suprantama anglų kalba, o atskirais proceso etapais – ir gimtąja albanų kalba. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo anglų kalbos žinios buvo pakankamos teisei į gynybą veiksmingai įgyvendinti: jis ilgą laiką gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, anglų kalba bendravo su nukentėjusiąja, šia kalba davė parodymus, pasakė paskutinį žodį ir bendravo su gynėjais. Taip pat reikšminga tai, kad klausimą dėl teisės dalyvauti procese albanų kalba pažeidimo nuteistasis iškėlė tik apeliaciniame skunde, priėmus jam nepalankų pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistojo teisė veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese jam suprantama kalba buvo tinkamai užtikrinta, tad BPK 8 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos principas ir teisė į gynybą nebuvo pažeisti, todėl šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus.

Dėl teismo ir teisėjo nešališkumo

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigė, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą, nes bylą nagrinėjusios teisėjos viešai reiškiamos feministinės pažiūros ir kai kurie jos procesiniai veiksmai kėlė pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo.

Kasacinis teismas nurodė, kad, pagal EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjo nešališkumas vertinamas taikant du testus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis testas siejamas su tuo, ar yra realių duomenų, leidžiančių spręsti apie teisėjo asmeninį tendencingumą ar išankstinį nusistatymą. Objektyvusis testas reikalauja, kad bylos nagrinėjimas ir teismo elgesys nesudarytų pagrįstų abejonių dėl teismo neutralumo ir neleistų susidaryti įspūdžiui, jog teismas yra palankus kuriai nors proceso šaliai ar suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad vien proceso dalyvio abejonės dėl teisėjo nešališkumo nėra pakankamas pagrindas teisėją nušalinti. Tokios abejonės turi būti grindžiamos objektyviais ir realiais faktais, keliančiais pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo, priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti nušalinimo institutu ir pažeisti teisėjo nepriklausomumo principą.

Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis ir jo gynėjas tris kartus reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, teigdami, jog dėl viešai deklaruojamų feministinių pažiūrų ji negali objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylos, yra nusiteikusi prieš kaltinamąjį kaip vyrą, riboja jo galimybes pasisakyti ir diskriminuoja jį kaip užsienietį. Gynėjas taip pat prašė bylą nagrinėti mišriai vyrų ir moterų teisėjų kolegijai. Visi pareikšti nušalinimai buvo atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, konstatavus, kad teisėjos asmeninės pažiūros savaime nepatvirtina jos šališkumo ar nesugebėjimo nešališkai vykdyti teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogiškus apeliacinio skundo argumentus, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teisėjos kreipimasis dėl mišrios teisėjų kolegijos sudarymo buvo nulemtas gynėjo prašymo ir savaime nerodo jos šališkumo, o teisiamojo posėdžio protokolai ir jų įrašai nepatvirtina, jog teisėja proceso metu būtų elgusis tendencingai ar pažeidusi kaltinamojo teises.

Teisėjų kolegija sutiko su šiomis išvadomis ir pažymėjo, kad teisėjo asmeninės pažiūros ar įsitikinimai savaime nesudaro pagrindo abejoti jo nešališkumu. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir privalo vadovautis tik įstatymu, todėl sprendžiant dėl galimo šališkumo turi būti nustatyti konkretūs objektyvūs duomenys, patvirtinantys teisėjo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teisėjas, kaip ir kiekvienas asmuo, turi Konstitucijoje ir įstatymuose garantuojamas teises bei laisves, įskaitant teisę į privatų gyvenimą, kurio dalis yra jo asmeninės pažiūros ir įsitikinimai. Tačiau vien aplinkybė, kad teisėjas turi tam tikras vertybines nuostatas ar viešai reiškia savo pažiūras, savaime nesudaro pagrindo abejoti jo nešališkumu nagrinėjant konkrečią bylą. Sprendžiant dėl galimo teisėjo šališkumo reikšminga ne pačių pažiūrų egzistavimo aplinkybė, o tai, ar jos turėjo įtakos bylos nagrinėjimui, proceso eigai ar priimtiems sprendimams.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki, vadovaujasi tik įstatymu, o teisėjo nešališkumas neatsiejamas nuo jo nepriklausomumo principo. Todėl teisėjas privalo būti atsparus bet kokiai išorinei ar vidinei įtakai ir užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas ir priimami procesiniai sprendimai nebūtų paveikti jo asmeninių pažiūrų, įsitikinimų ar proceso dalyvių bei kitų asmenų daromo spaudimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, todėl šiuos kasacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

← Grįžti į nutarties apžvalgą