Pradžia › Teismų praktika › Baudžiamoji teisė › Baudžiamojo proceso teisė › nutartis
← Grįžti į „Baudžiamojo proceso teisė“

Neturtinės žalos atlyginimo dydis baudžiamojoje byloje

2K-79-628/2026bylos Nr.
2026-04-28data
2026 m. balandisLAT apžvalga

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius

📄 Skaityti apžvalgą

Apžvalga atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas nurodė, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kitą neturtinę žalą, kurios pasireiškimo formų nebaigtinis sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio mėn. teismų praktikos apžvalga. Apžvalga informacinio pobūdžio.