Klausimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo
Kasaciniame skunde nuteistasis teigė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmais (fizinės jėgos ir dujų balionėlio panaudojimu) išprovokavo nuteistąjį.
Kasacinis teismas nurodė, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kitą neturtinę žalą, kurios pasireiškimo formų nebaigtinis sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis daugiau nei mėnesį buvo gydomas ligoninėje, jam atliktos penkios operacijos, po kurių viena koja liko trumpesnė, o tai turėjo įtakos jo judėjimui ir galimybei dirbti įvairius darbus. Abiejų instancijų teismai taip pat vienodai vertino nuteistojo turtinę padėtį ir pripažino, kad jis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgdamas į nukentėjusiojo elgesį, įvertinęs tai, kad nuteistasis veikė staiga labai susijaudinęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas šias išvadas paneigė, perkvalifikavo veiką į sunkesnę ir konstatavo, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai padidino nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis veikė neteisėtai ar viršijo savo įgaliojimus, tuo tarpu nuteistasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusysis pats veikė neatsargiai ir neteisėtai, panaudojo perteklinę prievartą (fizinę jėgą ir dujų balionėlį) prieš nuteistąjį, nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, padidindamas nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl šią kasacinio skundo dalį atmetė.