Klausimas. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamų slaptų veiksmų apimties, trukmės ir proporcingumo

Kasaciniame skunde vieno iš nuteistųjų gynėja teigė, kad byloje atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti, o jų metu surinkti duomenys yra neleistini. Kasatorės teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmams nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, jų apimtis ir trukmė buvo neproporcingi, o ikiteisminis tyrimas pradėtas per vėlai. Be to, apygardos teismo nutartimis sankcionavus nuteistųjų sekimą, nebuvo suteiktas leidimas sekimo metu naudoti kokias nors konkrečias technines priemones specialia tvarka.

Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti remiantis ne bendro pobūdžio prielaidomis, o konkrečia informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad ne visos pirminės aplinkybės vėliau pasitvirtino, nesudaro pagrindo pripažinti visus veiksmus neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas, išreikalavęs išslaptintus Specialiųjų tyrimų tarnybos dokumentus ir juos ištyręs, pagrįstai nustatė, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis galimai daro BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 225 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, todėl kriminalinės žvalgybos priemonių sankcionavimas buvo teisėtas.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino tiek teisinį, tiek faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, pasisakė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų, kurios aktualios nagrinėjamai bylai, taikymo. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami teisėtai, o jų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai patvirtina, jog pritaikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo rezultatyvios atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis.

Spręsdamas dėl techninių priemonių panaudojimo sekimo metu, kasacinis teismas nurodė, kad techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ribos nustatytos Kriminalinės žvalgybos įstatyme, pagal kurį tokios priemonės gali būti taikomos tik motyvuota teismo nutartimi, kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, susižinojimą ar veiksmus, apie tai nežinant jų dalyviams ir apribojant teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apžvelgiamoje byloje apygardos teismas, sankcionuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, pagrįstai rėmėsi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 ir 15 straipsnių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad, pagal šį teisinį reguliavimą, sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir asmenų sekimą, leidžiama slapta kontroliuoti ir fiksuoti nutartyje nurodytų asmenų pokalbius, susižinojimą telefonu ar elektroninių ryšių tinklais bei jų pokalbius su kitais asmenimis viešose vietose. Taigi, įvertinęs Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas ir apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir asmenų sekimas, kasacinis teismas konstatavo, kad šiomis nutartimis buvo teisėtai leista kontroliuoti ir fiksuoti nutartyse nurodytų asmenų pokalbius, susižinojimą telefonu ir elektroninių ryšių tinklais, taip pat jų pokalbius viešose vietose.

Kasacinis teismas atmetė kaip nepagrįstą kasacinio skundo teiginį, kad buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias ikiteisminis tyrimas pradedamas tuojau pat, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Kita vertus, sudėtingose, daugiaveiksmėse bylose kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą gali nulemti ir tai, kad ne visų rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų, kurios yra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas, požymiai paaiškėja vienu metu, todėl vėlesnis ikiteisminio tyrimo pradėjimas gali būti pateisinamas siekiu nepakenkti tyrimo sėkmei dėl kitų nusikalstamų veiksmų nustatymo.

Kasacinis teismas taip pat nepritarė kasacinio skundo argumentams, kad nuteistojo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo varžoma neproporcingai ilgai, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po septynių mėnesių nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų ir pirmojo užfiksuoto veikos atvejo, o pradėjus ikiteisminį tyrimą slapti tyrimo veiksmai truko dar daugiau nei aštuonis mėnesius. Teisėjų kolegija nurodė, kad apžvelgiamoje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų trukmė nelaikytina nepagrįstai ilga, nes, pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus vieniems asmenims, palaipsniui paaiškėjo kiti galimai nusikalstamas veikas vykdantys asmenys, galimų, tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų požymiai. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinti jau turimą informaciją, o ne siekiant pasunkinti nuteistųjų teisinę padėtį. Vėliau buvo atliekami slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai ir tokius veiksmus atlikti buvo procesinis poreikis, siekiant iki galo atskleisti nusikalstamų veikų požymius, juos padariusius asmenis ir jų tarpusavio ryšius. Slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai yra pradėto ikiteisminio tyrimo dalis ir neturi būti tapatinami su kriminalinės žvalgybos veiksmais ar vertinami kaip jų tąsa.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai ar be pagrįsto procesinio poreikio, todėl, žemesnės instancijos teismams savo išvadas grindžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK 2 straipsnio ir 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti, ir pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus.