Pradžia › Teismų praktika › Baudžiamoji teisė › Baudžiamojo proceso teisė › BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatų laikymasis › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Baudžiamųjų bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. 2K-68-976/2026  ·  2026-05-06
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės mėn. teismų praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas bus įkeltas vėliau.

Klausimas. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš advokatą metu gautų duomenų leistinumo

Kasaciniame skunde buvo teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš advokatę buvo sankcionuoti ir vykdomi pažeidžiant Advokatūros įstatyme įtvirtintas advokato veiklos garantijas, todėl jų metu gauti duomenys negali būti laikomi leistinais įrodymais.

Kasacinis teismas nurodė, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo apsauga yra svarbi teisės į gynybą ir teisingo bylos nagrinėjimo garantija. Advokatūros įstatyme ir BPK įtvirtintas draudimas kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ši apsauga nėra absoliuti. Advokato profesinės paslapties ribojimas galimas išimtiniais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų apie paties advokato galimai daromas nusikalstamas veikas. Tokiais atvejais advokatui gali būti taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, jeigu yra nustatytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, o surinkti duomenys nėra susiję su advokato ir jo kliento konfidencialiu bendravimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo nuostatos saugo būtent advokato ir kliento susižinojimą, o ne advokato bendravimą su kitais asmenimis apskritai.

Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš advokatę buvo atliekami esant duomenų apie jos galimą dalyvavimą korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose. Teismai nustatė, kad šie veiksmai buvo sankcionuoti esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui, o jų metu gauti duomenys nebuvo susiję su advokatės ir jos klientų konfidencialiu bendravimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo tiriamos ne su profesinių pareigų vykdymu susijusios aplinkybės, o pačios advokatės galimas dalyvavimas darant nusikalstamas veikas.

Atsižvelgusi į byloje nustatytą nusikalstamos veikos mechanizmą, surinktų duomenų turinį ir jų gavimo aplinkybes, teisėjų kolegija pripažino, kad įrodymų gavimo būdas atitiko Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, leidžiančią riboti profesinės paslapties apsaugą tais atvejais, kai yra tiriama paties advokato galima nusikalstama veika, todėl šiuos kasacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

← Grįžti į nutarties apžvalgą