Klausimas. Dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir BPK 115 straipsnio

2 dalies taikymo Kasaciniame skunde civilinė atsakovė teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas BPK 115 straipsnio 2 dalį bei nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, nepagrįstai nusprendė klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasatoriaus nuomone, civilinio ieškinio dydis ir pagrindas aiškus, todėl ieškinys turėjo būti sprendžiamas iš esmės ir visiškai arba iš dalies tenkintas.

Apžvelgiamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau, konstatavęs, kad šiuo metu nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, nusprendė pripažinti civilinei ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka.

Kasacinis teismas nurodė, kad BPK 326 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšių sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apžvelgiamoje byloje nenustatytas nė vienas pagrindas, leidžiantis bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl civilinio ieškinio klausimą apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti pats, kaip to ir buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kartu kasacinis teismas pabrėžė, kad bylų proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai ar siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apžvelgiamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra trūkumų, susijusių su civiliniu ieškiniu prašomo žalos atlyginimo dydžio klausimo sprendimu, nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, nes šiuo metu nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio. Civiliniam ieškiniui apskaičiuoti būtina, kad civilinė ieškovė patikslintų ieškinio reikalavimus ir pateiktų papildomus įrodymus dėl prašomų palūkanų dydžio, jų apskaičiavimo pagrindo bei iki šiol neatlygintų paskolos dalių, o to neįmanoma padaryti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar dėl nagrinėjamų aštuonių paskolų suteikimo žalos atlyginimo klausimas nebuvo (nėra) sprendžiamas civilinio proceso tvarka, taip pat, esant pagrindui, įvertinti ieškinių tapatumo klausimą ir spręsti dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, t. y. gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji tik imitavo sutartinius teisinius santykius, paskolos sutarčių sudarymas buvo nusikalstamos veikos padarymo – apgaulės panaudojimo – būdas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, civilinės ieškovės prašoma priteisti suma pagrįstai pripažinta nusikaltimais padaryta žala. Iš byloje pareikšto civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės pateiktos medžiagos reiškiamiems reikalavimams pagrįsti matyti, kad civilinė ieškovė iš nuteistųjų prašo priteisti ne tik išduotų ir negrąžintų paskolų sumas, bet ir nesumokėtas palūkanas už išduotas paskolas. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai, kitos patirtos išlaidos), kurios buvo iš anksto numatytos ir pagrįstai tikėtinos kaip realiai gautinos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomos turtine žala. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kilus klausimų dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, tai galima išsiaiškinti apklausus civilinės ieškovės atstovą ar pasitelkiant specialistą.

Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę, tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu. Baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti kaip atsakovą, o teismas, neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikšto civilinio ieškinio ribų, privalo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens. Teismas neturi pagrindo nustatinėti kitų baudžiamojoje byloje nedalyvavusių ir civiliniame ieškinyje nenurodytų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą tokių asmenų atžvilgiu. Iš esmės tos pačios sumos tuo pačiu pagrindu priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo, dvigubo žalos atlyginimo išieškojimo vykdymo, tačiau tai turi būti užtikrinta vykdymo procese (CPK 647 straipsnis).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, susijusias su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o to nepadaręs, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nepagrįstai taikė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tinkamai neišnagrinėjo civilinės ieškovės apeliacinio skundo, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio panaikino ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.