Klausimas. Dėl švelnesnės bausmės; išplėstinio turto konfiskavimo

Šioje baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Abiejų instancijų teismai, skirdami nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir nustatydami jos terminą, dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo padarė skirtingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą nei sankcijoje nustatytas minimalus, t. y. aštuonerius metus. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas minimalų – dešimties metų – terminą. Kasaciniame skunde nuteistasis teigė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

Kasacinis teismas konstatavo, kad, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurias sulaikė pareigūnai, nepateko į apyvartą, tačiau vien nuteistojo įgytos, laikytos, parduotos ir kitaip platintos narkotinės medžiagos – kokaino kiekis sudarė 838,879 g, o labai dideliu kiekiu laikomas didesnis nei 100 gramų kiekis. Be kita ko, kratos metu buvo rasti narkotinei medžiagai – kokainui sverti, fasuoti ir pakuoti skirti įrankiai. Taigi, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis užsiėmė reguliaria ir sisteminga narkotinių medžiagų prekyba, tai nebuvo vienkartinis atvejis, todėl nei padarytas nusikaltimas, nei nuteistojo asmenybė nėra mažiau pavojingi.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo nuteistajam paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui, t. y. teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – taikė tinkamai, dėl to nuteistojo kasacinį skundą atmetė.

BK 72³ straipsnio taikymas — Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

Šioje baudžiamojoje byloje abiejų instancijų teismai dėl išplėstinio turto konfiskavimo priėmė vienodus sprendimus – pirmosios instancijos teismas konfiskavo 89 665 Eur sumą grynųjų pinigų, kaip turtą, neproporcingą kaltininko teisėtoms pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, šį sprendimą paliko galioti. Kasaciniu skundu nuteistasis nesutiko su išplėstinio turto konfiskavimo taikymu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai BK 72³ straipsnį pritaikė tinkamai. Byloje nustatyta, kad kaltininkas disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu; turėjo reikalingus įrankius kokainui sverti, fasuoti ir pakuoti; vien automobilyje rasti 75 maišeliai su kokainu, jie buvo sufasuoti ir paruošti parduoti; už parduotas draudžiamas medžiagas jam buvo pervedami pinigai į banko sąskaitą. Šių išdėstytų aplinkybių buvimas, taip pat argumentuotas gynybos iškeltų versijų dėl nenusikalstamu būdu gautų pajamų gavimo būdo paneigimas leido teismams pagrįstai konstatuoti, kad kratų metu rasti grynieji pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, o skirtumas tarp nuteistojo teisėtų pajamų ir išlaidų viršijo 250 MGL dydžio sumą. Kasacinis teismas nusprendė, kad, nesant pagrįstų abejonių dėl aptariamo turto kilmės, įvertinus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, aptariamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad konfiskuoto turto vertė yra neproporcinga.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nuteistojo kasacinį skundą atmetė.