Klausimas. Dėl dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje

Apžvelgiamoje baudžiamojoje byloje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, būdamas neblaivus nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai BK 725 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė skirtingai. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje – kaltininkui paskirta nepagrįstai, nes byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, suponuoja išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymas nėra susijęs su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Prokuroras kasaciniame skunde teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikindamas įpareigojimą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, netinkamai aiškino ir taikė BK 725 straipsnio nuostatas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad BK 725 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nustačius vieną iš dviejų alternatyvių sąlygų, turėjusių įtakos nusikalstamos veikos padarymui: 1) asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos būsenos arba 2) apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Skiriant BK 725 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baudžiamasis įstatymas nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl BK 725 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pvz., ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia, ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme.

Apžvelgiamoje byloje žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo vairavo transporto priemonę vietoje, kurioje įprastai būna intensyvus eismas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilės girtumas), taigi, kasacinio teismo vertinimu, apsvaigimas neabejotinai lėmė tokį neatsakingą ir pavojingą jo elgesį ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltininkas neteistas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, tačiau daug kartų baustas už kitus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Be to, byloje nustatyta, kad po dviejų mėnesių nuo nusikalstamos veikos padarymo kaltininkas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 promilės girtumas), pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kabinėjosi prie baro darbuotojų. Nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad toks pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltininkas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra linkęs nesilaikyti teisės nuostatų ir pasirinkti teisei priešingą elgesio modelį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios išvados nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje akcentuotos aplinkybės dėl kaltininko asmenybės brandos, darbo ir šeimos turėjimo, kadangi jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi kasacinis teismas nusprendė, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybė ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės suponuoja išvadą, jog yra pagrindas koreguoti jo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį, būnant apsvaigusiam, dėl to jam būtina edukacija, kurios gavimą užtikrina alkoholizmo prevencijos programa, dėl to šio asmens dalyvavimas tokioje programoje, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra tikslingas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje – paskyrimo, panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo nuspręsta nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.