Klausimas. Dėl priežastinio ryšio nustatymo
Apžvelgiamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir priėmė naują nuosprendį – greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) stoties skubios medicinos pagalbos slaugos specialistą nuteisė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad šis pažeidė lokaliame teisės akte įtvirtintą reikalavimą užtikrinti saugumą transportuojant pacientą. Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, žalingus padarinius nulėmusią priežastį. Aptariamu atveju nustatyta, kad slaugos specialistas į ligoninės priėmimo skyrių nukentėjusįjį pristatė kartu su GMP vairuotoju: vairuotojas į priėmimo skyriaus patalpą GMP vežimėliu atvežė nukentėjusįjį, kol slaugos specialistas jų laukė pasirūpinęs ligoninės vežimėliu; nukentėjusįjį perkėlus ant ligoninės vežimėlio ir užfiksavus šonines apsaugas, vairuotojas atbulas traukė GMP vežimėlį link garažo patalpos, o slaugos specialistas – ligoninės vežimėlį su jame gulinčiu nukentėjusiuoju link priėmimo skyriaus; slaugos specialisto traukiamas ligoninės vežimėlis dešine puse užkliuvo už kito prie sienos stovinčio ligoninės vežimėlio; slaugos specialistui pasisukus link susidūrusių ligoninės vežimėlių, siekiant pašalinti kliūtį, tuo pat metu ligoninės vežimėlis su nukentėjusiuoju kaire puse užkliuvo už vairuotojo traukiamo GMP vežimėlio priekinės dalies; kai dėl vairuotojo nuspausto vežimėlio pakėlimo mygtuko GMP vežimėlis pradėjo staiga kilti, šis vežimėlis kilstelėjo ligoninės vežimėlį, kuriame gulėjo transportuojamas į ligoninę nukentėjusysis, ir, kai buvo prarasta pusiausvyra, nukentėjusysis su vežimėliu nuvirto ant grindų, krito ant dešiniojo šono.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju buvo būtina įvertinti, ar slaugos specialisto veiksmai objektyviai ir dėsningai prisidėjo prie vežimėlio virtimo. Slaugos specialisto vežimėlio traukimas viena ranka skersai, neįsitikinus, kad šalia nebuvo kitų kliūčių, lėmė tai, kad ligoninės vežimėlis, kuriuo buvo gabenamas nukentėjusysis, vienu galu susidūrė su GMP vežimėliu, o kitu galu – su kitu greta esančiu ligoninės vežimėliu ir ten užstrigo. Tačiau šis susidūrimas nesąlygojo nukentėjusiojo vežimėlio virtimo. Jei nebūtų buvę vairuotojo atliktų veiksmų (šiam nesekant slaugos specialisto veiksmų ir nuspaudus GMP vežimėlio aukščio reguliatoriaus mygtuką, GMP vežimėliu buvo pakeltas ligoninės vežimėlio su nukentėjusiuoju vienas šonas ir netekęs pusiausvyros šis vežimėlis apvirto), tas pats vežimėlis būtų likęs užstrigęs tarp dviejų kitų vežimėlių ir nebūtų apvirtęs.
Kasacinis teismas nusprendė, kad vežimėlio virtimą ir jo sukeltas pasekmes sąlygojo būtent vairuotojo (kuris pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta) veiksmai. Jie yra susiję priežastiniu ryšiu su padariniais, o slaugos specialisto neatsargūs veiksmai BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo prasme neturi būti vertinami kaip nusikalstami, nes nėra priežastinio ryšio tarp pastarojo veiksmų ir byloje nustatytų padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytas neatsargus slaugos specialisto manevravimas ligoninės vežimėliu nelaikytinas tokiu nesaugiu transportavimu, kuris esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad slaugos specialisto veiksmai atitinka BK 139 straipsnio 1 dalies sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, kasacinis teismas apygardos teismo nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.