Klausimas. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies taikymo, kai savivaldybės tarybos narys ketverius metus teikė buhalterijai suklastotas išmokų avanso apyskaitas ir jose nurodytas išlaidas grindė kitiems asmenims išduotais mokėjimo dokumentais: ar tokia veika vertintina baudžiamosios, ar civilinės teisės priemonėmis

Nuteistasis, būdamas savivaldybės tarybos narys, nuo 2019 m. gegužės iki 2023 m. gegužės mėn. suklastojo penkiasdešimt penkias išmokų avanso apyskaitas, jose įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai su tarybos nario veikla susijusias išlaidas: nepatirtas degalų įsigijimo (9 247,56 Eur), jam nepriklausiusios transporto priemonės remonto (484,20 Eur), dviejų svetimų transporto priemonių diagnostikos (148 Eur), taip pat automobilių statymo (263,22 Eur) ir paramos pervedimo (130 Eur) išlaidas. Pateikus šias apyskaitas, avansu pervesti 10 272,98 Eur neteisėtai tapo jo nuosavybe. Kasacinis skundas atmestas.

BK 300 str.: reikšmingas ne dokumento pavadinimas, o įtaka teisiniams santykiams

Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri yra teisės, pareigos ar teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Tačiau baudžiamajai atsakomybei reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas pasiekia tik tada, kai veika daro įtaką teisiniams santykiams ir juose dalyvaujančių asmenų teisėms bei pareigoms; kai realiai jų nepažeidžia ir negali pažeisti, veika gali būti pripažinta nepavojinga arba mažareikšme.

Tikrovės neatitinkantys duomenys apskaitos dokumentuose yra klastojimas

Tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimas į išmokų avanso apyskaitas iškreipė teiktų dokumentų esmę — jų pagrindu buvo pagrįstos avansu gautos lėšos, kurios tarybos nariui negalėjo būti skiriamos. Tokių duomenų įrašymas į oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų pateikimas buhalterijai laikytinas dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu.

Tyčią atskleidė svetimų kvitų rinkimas

Tiesioginę tyčią aiškiai atskleidžia jau vien aplinkybė, kad fiktyviai nurodytoms išlaidoms pagrįsti nuteistasis rinko ir buhalterijai teikė kitų asmenų mokėjimus patvirtinančius kvitus, pats tų išlaidų nepatyręs.

BK 183 str.: veika baigta įgijus galimybę disponuoti

Turto pasisavinimas — neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pavertimas savu, pažeidžiant turto patikėjimo sąlygas. Veika laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti, juo naudotis ar disponuoti savo nuožiūra, patikėjimo teisėtumą pagrindęs suklastotais dokumentais. Tolesni veiksmai su turtu ir jo panaudojimo tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Geri ketinimai nepateisina

Nuteistojo aiškinimas, kad lėšas panaudojo sveikinimams, paramai ir pagalbai gyventojams, nusikalstamo elgesio nepateisina: patikėtos lėšos gali būti naudojamos išimtinai reglamente nurodytoms su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti, pateikiant tikrus jas pagrindžiančius dokumentus. Bet koks jų panaudojimas kitoms, paties asmens subjektyviu vertinimu būtinoms, reikmėms nesuderinamas su veiklos finansavimo tvarka.

Esminė riba tarp civilinės ir baudžiamosios atsakomybės

Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jeigu nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Tačiau, esant papildomoms sąlygoms, baudžiamoji atsakomybė galima ir tada, kai žalą būtų galima išieškoti civilinėmis priemonėmis — prie tokių atvejų priskiriami atvejai, kai žala padaroma klastojant dokumentus. Galimybę žalos klausimą spręsti civilinio proceso tvarka panaikina kaltininko tyčinis, akivaizdžiai nusikalstamas veikimas, peržengiantis bet kokias jo teisėto veikimo ribas; kartu vertinamas žalos dydis, neteisėtų veiksmų pastovumas ir jų intensyvumas.

Kodėl šioje byloje riba peržengta

Nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko ketverius metus, pateikdamas net penkiasdešimt penkias suklastotas apyskaitas ir išlaidas daugiausia grįsdamas svetimais čekiais. Tokiais veiksmais buvo ne tik klastojami dokumentai, bet ir apsunkintas turto disponavimo proceso nustatymas. Pasisavinta 10 272,98 Eur, veikta nuolat ir intensyviai — toks elgesys aiškiai peržengė teisėto veikimo ribas, todėl pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne civilinė atsakomybė.

BK 228 str.: sudėtis materialioji, būtina didelė žala

Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai yra pavojinga veika (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas), pavojingi padariniai (didelė žala) ir priežastinis ryšys. Didelės žalos kilimas yra būtinasis sudėties požymis, todėl ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis elgesys užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, kvalifikuojama pagal 2 dalį.

Šiurkštumas, pastovumas ir mastas panaikina švelnesnes priemones

Siekiant pasisavinti savivaldybės lėšas, sąmoningas kitų asmenų finansines operacijas patvirtinančių dokumentų rinkimas ir fiktyvus juose nurodytų sumų įrašymas į buhalterijai teikiamas ataskaitas rodo ne tik nesąžiningą požiūrį į lėšų paskirtį, bet ir itin šiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pažeidimų šiurkštumas, neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.