Byloje spręsta dėl pareigūno, panaudojusio prievartą, veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas jį nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 500 MGL (25 000 Eur) bauda ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė, o prokuroras padavė kasacinį skundą.

Dėl klausimo reikšmės vienodam teisės aiškinimui bylą perėmė nagrinėti išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Atribojimo kriterijus — subjektas

Kasacinis teismas išaiškino, kad būtinąją gintį (BK 28 straipsnis) ir profesinių pareigų vykdymą (BK 30 straipsnis) atriboja būtent veikiantis subjektas. Tai nėra du lygiaverčiai pagrindai, kuriuos gynyba galėtų pasirinkti laisvai.

Pirmumas — tarnybiniams teisės aktams

Pareigūno veiksmų naudojant prievartą teisėtumą pirmiausia lemia jo tarnybinius įgaliojimus apibrėžiantys teisės aktai — jų nustatytos prievartos panaudojimo sąlygos, pagrindai ir ribos.

Kada būtinoji gintis vis dėlto aktuali

Teisės į būtinąją gintį taisyklės tampa aktualios išimtiniais atvejais — kai tarnybinių įgaliojimų reglamentavimas nėra pakankamas teisėtumo klausimui išspręsti. Taigi būtinoji gintis pareigūno atveju yra ne pirminis, o papildomas vertinimo įrankis.

Ką tai reiškia praktiškai

Vertinant pareigūno veiksmus, pirmiausia tikrinama, ar jis veikė pagal tarnybinius įgaliojimus reglamentuojančius aktus. Tik tada, kai šie aktai konkrečios situacijos nereglamentuoja pakankamai, pereinama prie būtinosios ginties taisyklių.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-594/2025. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24670-2023-9; procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.3. Kolegija: Alenas Piesliakas (pirmininkas), Arūnas Budrys, Olegas Fedosiukas, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Ridikas, Tomas Šeškauskas, Albinas Antanaitis (pranešėjas). Paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 64 (2026), 2.1 tema.