Paramos sutarčių suklastojimo mažareikšmiškumas ir mero piktnaudžiavimas (BK 37, 300, 228 str.)

Klausimas

Dėl paramos sutarčių suklastojimo mažareikšmiškumo; mero piktnaudžiavimo

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir nurodė tai, jog šiuo atveju buvo suklastotos paramos sutartys, siekiant teisiškai įtvirtinti prekybininkų pinigų mokėjimą, tačiau visais atvejais pasirašytose sutartyse nurodyta pinigų suma buvo pervesta rajono savivaldybės kultūros centrui, taip pat gauti pinigai buvo panaudoti sutartyse nurodytiems tikslams – viešiesiems renginiams organizuoti. Taigi suklastotais dokumentais nebuvo siekiama tik imituoti tariamo sandorio, t. y. pinigų judėjimo fakto. Šios sutartys buvo sudarytos, siekiant pridengti tikrąją šalių valią, o realių teisinių pasekmių šių dokumentų buvimas civilinėje apyvartoje aptariamu atveju nesukėlė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinamosios, ėjusios rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigas, veika, suklastojant dokumentus, šiuo atveju nebuvo tiek pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes nesukėlė teisiškai reikšmingų neigiamų padarinių ar realios grėsmės asmenų teisėms ir (ar) pareigoms, taigi, nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Teisinių argumentų, paneigiančių šias išvadas, prokuroro kasaciniame skunde nebuvo pateikta.