Klausimas. Dėl iš neteisėtos veiklos gautų lėšų; nusikalstamos panaudotų pinigų kilmės nustatymo

Šioje baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas, be kita ko, pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. iki 2017 m., gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, už dalį jų įgijęs turtą, o kitą dalį laikydamas grynaisiais pinigais ir sąskaitose bei žinodamas, kad lėšos bei turtas nėra įgyti iš teisėtų pajamų, laikotarpiu nuo 2010 m. ir trumpiausiai iki 2017 m. Kaune, Vilniuje bei banko sąskaitose turėjo nuosavybės teise 458 721,05 Eur, tai yra didesnės nei 900 MGL vertės, turtą. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigė, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vertino įrodymus, sumenkino nuteistąjį teisinančius įrodymus, todėl nepagrįstai, vadovaudamiesi prielaidomis, nustatė, kad nuteistojo motinos seife rasti pinigai – 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur – nepriklausė jai kaip paveldėtas turtas po vyro mirties; kad šios lėšos yra gautos iš neteisėtos veiklos.

Kasacinis teismas nurodė, kad abiejų instancijų teismų išvados, jog nuteistojo motina minėtais pinigais nedisponavo, o jie priklausė nuteistajam, yra pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai tikrino nuteistojo versiją, jog motinos buto seife rasti pinigai buvo atsivežti jo tėvo iš Rusijos, taip pat šiuos nuteistojo parodymus patvirtinančius liudytojų parodymus. Teismas, palyginęs šių asmenų sutampančius parodymus tarpusavyje ir sugretinęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento informacija; liudytojo parodymais dėl finansinės pagalbos nuteistojo motinai po vyro mirties; nuteistojo banko pavedimais motinai; notarės pateikta informacija dėl nuteistojo tėvo palikimo; Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada dėl nuteistojo motinos metinių pajamų deklaracijų nuo 2004 m. iki 2017 m.; pinigų laikymo seife aplinkybėmis; nuteistojo ir jo motinos parodymais dėl nuteistojo gyvenimo motinos bute), pateikė motyvuotas išvadas, kodėl nuteistojo versija dėl seife rastų pinigų priklausomybės jo motinai nepasitvirtino ir yra atmetama. Be to, teismai, įvertinę nuteistojo darbinę veiklą, gyvenimo būdą, teistumą už tarptautinio pobūdžio organizuotą sukčiavimą užsienio valstybėje, tinkamai įvertino ir minėtų pinigų neteisėtą kilmę.

Atsižvelgdama į nustatytos nuteistojo vykdytos nusikalstamos veiklos pobūdį, mastą ir organizuotumo lygį, dėl jo atliekamą ikiteisminį tyrimą užsienio šalyje, teisėtų pajamų nebuvimą ir nesugebėjimą pagrįsti teisėtos rastų pinigų kilmės, teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl seife rastų pinigų priklausomybės nuteistajam ir jų neteisėtos kilmės nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo ir neteisėtos turto kilmės įrodinėjimo nuostatų.

Taigi kasacinis teismas nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmetė.

BK 216 straipsnio 1 dalies taikymas — Dėl nusikalstamos panaudotų pinigų kilmės nustatymo

Šioje baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas, be kita ko, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad gavęs lėšų iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, dalį jų – 69 053 Eur – nusprendė legalizuoti, įsigydamas butą, ir šiuo tikslu atliko finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais, juos panaudojęs atsiskaityti už butą, kurį jis įsigijo savo vardu pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį, ir taip įteisino nusikalstamu būdu gautus pinigus. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodė, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 216 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nenustatyta ir įrodymais nepagrįsta nusikalstama turto, t. y. pinigų, kurie panaudoti įsigyjant butą, kilmė.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad žemesnės instancijos teismai nenustatė tiesioginių nusikalstamų veikų sąsajų su pinigais, kuriais buvo mokama už nuteistojo įsigytą butą, tačiau, įvertinę nuteistojo, jo motinos turtinę padėtį, buto įsigijimo aplinkybes, nuteistojo kriminalinę praeitį ir kitas aplinkybes, jie padarė pagrįstą išvadą apie pinigų nusikalstamą kilmę. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pinigai įgyti iš nusikalstamos veikos vykdant tarptautinio sukčiavimo nusikalstamas veikas, nuteistasis žinojo savo disponuojamų lėšų kilmę, siekdamas legalizuoti šias lėšas, surašė fiktyvias dovanojimo sutartis ir lėšas panaudojo nekilnojamajam turtui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas nusikalstamu būdu įgytų ir panaudotų lėšų sumą, irgi padarė išvadą, kad nuteistasis neturėjo teisėtų pajamų – 69 053 Eur – butui įsigyti. Siekiant pateisinti šių lėšų teisėtumą, nuteistojo motinos vardu buvo sudarytos dovanojimo sutartys, tačiau nustatyta, kad tokių teisėtų pajamų nuteistojo motina neturėjo ir negalėjo objektyviai turėti. Kitų legalių šaltinių, iš kurių nuteistasis galėjo gauti minėtus pinigus, byloje nebuvo nustatyta, jų nenurodė ir nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad reikšminga buto kainos dalis buvo sumokėta grynaisiais pinigais, o įsigijęs šį turtą nuteistasis savo faktinės gyvenamosios vietos nepakeitė, tai rodo, jog buto įsigijimo tikslas buvo legalizuoti lėšas. Be to, byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už plataus masto tarptautinius sukčiavimus, vykdytus organizuota grupe 2017 m. Dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (laikotarpis nuo 2009 m. iki 2017 m.) yra atliekamas tyrimas ir kitoje užsienio valstybėje – JAV.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šias teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas motyvuotas išvadas, konstatavo, kad byloje nusikalstama panaudotų pinigų kilmė nustatyta, o ne preziumuota. Dėl to teisėjų kolegija nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmetė.