BK 147 straipsnio taikymas. Dėl verbavimo ir gabenimo

Klausimas

Dėl verbavimo ir gabenimo

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas išaiškino, kad verbavimas dažniausiai padaromas žodžiu įtikinant nukentėjusįjį pasielgti pagal kaltininko valią. Tačiau, aiškinant verbalinio verbavimo požymio turinį pernelyg plačiai, kyla perteklinio kriminalizavimo pavojus kaip verbavimą įvertinti paprastus kasdienius pokalbius, pasakojimus, kuriais dalijamasi patirtimi, pagalbą ar patarimus darbo užsienyje ieškantiems asmenims, kurie neturi pavojingumo ar piktavališkumo. Dirbantys žmonės, žinantys apie laisvas darbo vietas ir sunkią kito žmogaus gyvenimo situaciją, gali pasiūlyti jam vykti dirbti kartu, tačiau tokie veiksmai nebūtinai reiškia kriminalinį verbavimą prekybos žmonėmis sudėtyje. Vertindami verbuotojo ir verbuojamojo pokalbių turinį, teismai turi nustatyti, kad jis nebuvo buitinio pobūdžio pasikeitimas informacija apie darbą užsienyje, o buvo sunkaus nusikaltimo sudėties pavojingumą atitinkantis įtikinėjimas. Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmogaus laisvei. Jis susijęs su piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, ir šis poveikis turi būti naudojamas asmenį verbuojant ir neleidžiant jam laisvai apsispręsti dėl savo veiksmų, parodant kaltininko pasiūlytą galimybę kaip vienintelę išeitį susidariusioje situacijoje, kad įtikintų jį priimti jam nepalankų pasiūlymą. Jau verbuojant žmogų turi būti panaudotas vienas iš jo valią ir pasirinkimą ribojančių būdų, dėl kurių jis ir turi pasirinkti verbuotojo pasiūlytą elgesio variantą. Turi būti nustatytas ryšys tarp verbuotojo veiksmų, jo naudojamo valios palaužimo būdo ir tikslo. Verbuodamas pažeidžiamą asmenį, verbuotojas turi žinoti pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes ir jomis naudotis įkalbėdamas priimti nenaudingą pasiūlymą. Teisėjų kolegija nurodė, kad aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatytas faktines aplinkybes teisingai įvertino kaip nereiškiančias verbavimo. Nukentėjusiųjų bendravimas su juos neva užverbavusiais asmenimis neišėjo už įprasto bendravimo ribų ir negalėjo būti kriminalizuotas. Kaltinime esantis verbavimo aprašymas ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės teismams leido daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusieji nebuvo įtikinėjimais, pažadais, siūlymais ar kitokiais būdais skatinami duoti sutikimą vykti į užsienį išnaudojimo tikslais.