Pradžia › Teismų praktika › Baudžiamoji teisė › Baudžiamoji teisė › nutartis
← Grįžti į „Baudžiamoji teisė“

BK 147 straipsnio taikymas. Dėl pažeidžiamumo ir piktnaudžiavimo juo

2K-34-654/2026bylos Nr.
2026-05-06data
—kategorijos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius

📄 Skaityti apžvalgą

Apžvalga atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl pažeidžiamumo ir piktnaudžiavimo juo

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų išvadai apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą padaryti reikšmingų įrodymų ir nuosprendyje nepateikė teisinių argumentų, kodėl laiko nukentėjusiuosius pažeidžiamais asmenimis, o nuteistuosius laiko pažeidžiamumo aplinkybes žinojusiais ir pažeidžiamumu piktnaudžiavusiais asmenimis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistųjų bei nukentėjusiojo parodymai apie jų pažintį ir draugystę, kai, bendraudami, susitikdami, ilgą laiką matydami nukentėjusiojo kasdienį gyvenimą, nuteistieji gali patys padaryti išvadas apie nukentėjusiojo gyvenimo, ekonomines, šeimines, sveikatos ar kitokias sąlygas, yra vieni pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių kaltininkų žinojimą apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą. Tačiau jeigu nuteistieji ir nukentėjusieji nebuvo pažįstami arba buvo mažai pažįstami, bendravo nedaug, bendraudami nekalbėjo asmeninėmis temomis, kad nuteistieji galėtų sužinoti pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes, tai tokios aplinkybės gali rodyti nuteistųjų nežinojimą apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą ir rodyti galimus kitokius veikimo motyvus. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje daugeliu atvejų apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nuteistųjų parodymų apie jiems nežinomas nukentėjusiųjų pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymais, grįsdamas jų pažeidžiamumą, apeliacinės instancijos teismas nesinaudojo. Išvadas apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą ir nuteistųjų pasinaudojimą jų pažeidžiamumu apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis ir pažymomis apie nukentėjusiųjų socialinę bei ekonominę būklę (nustatė, kad nukentėjusieji buvo socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami). Teisėjų kolegija išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme surinkti įrodymai – įvairios pažymos, išrašai, teismų sprendimai – gali rodyti nukentėjusiojo fizinį, psichologinį, emocinį, šeimos santykių nulemtą, socialinį ar ekonominį pažeidžiamumą. Tokios pažymos gali padėti teismui nuspręsti dėl asmenų pažeidžiamumo, tačiau jos rodo bendrą asmens gyvenimo situaciją. Tokie dokumentai yra surinkti po nusikaltimo padarymo ir yra prieinami ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui, tačiau paprastai neprieinami privatiems asmenims ir jie negali, prieš atlikdami veiksmus su nukentėjusiuoju, tokių dokumentų gauti bei žinoti jų turinį, iš jų padaryti išvadą apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2026 m. gegužės mėn. teismų praktikos apžvalga. Apžvalga informacinio pobūdžio.