Klausimas. Dėl pažeidžiamumo ir piktnaudžiavimo juo

Šioje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už prekybą žmonėmis, t. y. kad, pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį, siekdami, kad jie būtų išnaudojami nusikalstamai veikai daryti – kad jie parvairuotų žinomai vogtus automobilius iš užsienio į Lietuvos Respubliką, ir taip verbavo daryti nusikalstamą veiką. Kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvųjį požymį – pasinaudojimą nukentėjusiųjų pažeidžiamumu.

Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų išvadai apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą padaryti reikšmingų įrodymų ir nuosprendyje nepateikė teisinių argumentų, kodėl laiko nukentėjusiuosius pažeidžiamais asmenimis, o nuteistuosius laiko pažeidžiamumo aplinkybes žinojusiais ir pažeidžiamumu piktnaudžiavusiais asmenimis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistųjų bei nukentėjusiojo parodymai apie jų pažintį ir draugystę, kai, bendraudami, susitikdami, ilgą laiką matydami nukentėjusiojo kasdienį gyvenimą, nuteistieji gali patys padaryti išvadas apie nukentėjusiojo gyvenimo, ekonomines, šeimines, sveikatos ar kitokias sąlygas, yra vieni pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių kaltininkų žinojimą apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą. Tačiau jeigu nuteistieji ir nukentėjusieji nebuvo pažįstami arba buvo mažai pažįstami, bendravo nedaug, bendraudami nekalbėjo asmeninėmis temomis, kad nuteistieji galėtų sužinoti pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes, tai tokios aplinkybės gali rodyti nuteistųjų nežinojimą apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą ir rodyti galimus kitokius veikimo motyvus. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje daugeliu atvejų apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nuteistųjų parodymų apie jiems nežinomas nukentėjusiųjų pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymais, grįsdamas jų pažeidžiamumą, apeliacinės instancijos teismas nesinaudojo. Išvadas apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą ir nuteistųjų pasinaudojimą jų pažeidžiamumu apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis ir pažymomis apie nukentėjusiųjų socialinę bei ekonominę būklę (nustatė, kad nukentėjusieji buvo socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami). Teisėjų kolegija išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme surinkti įrodymai – įvairios pažymos, išrašai, teismų sprendimai – gali rodyti nukentėjusiojo fizinį, psichologinį, emocinį, šeimos santykių nulemtą, socialinį ar ekonominį pažeidžiamumą. Tokios pažymos gali padėti teismui nuspręsti dėl asmenų pažeidžiamumo, tačiau jos rodo bendrą asmens gyvenimo situaciją. Tokie dokumentai yra surinkti po nusikaltimo padarymo ir yra prieinami ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui, tačiau paprastai neprieinami privatiems asmenims ir jie negali, prieš atlikdami veiksmus su nukentėjusiuoju, tokių dokumentų gauti bei žinoti jų turinį, iš jų padaryti išvadą apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą.

Taigi kasacinis teismas nusprendė, kad išvados apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą, grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktomis pažymomis, kai nuteistieji ir nukentėjusysis sako, kad vienas kito nepažinojo arba beveik nepažinojo, yra prieštaringos. Jos patvirtina jomis remiantis prokuratūros suformuluotą pažeidžiamumo turinį, tačiau teismas turi motyvuoti, kaip jos patvirtina nuteistųjų žinojimą apie pažeidžiamumą ir pasinaudojimą juo. Aptariamu atveju iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistieji dažniausiai žinojo apie nukentėjusiųjų teistumus, tačiau būtina nustatyti, kad jie žinojo ir apie kitas pažeidžiamumo turinį sudarančias aplinkybes. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, patikimais įrodymais turi būti nustatytas ne tik nukentėjusio asmens pažeidžiamumas, bet ir piktnaudžiavimas pažeidžiamumu, toks piktnaudžiavimas turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė. Tai reiškia, jog teismas turi nustatyti, kad nuteistasis ne tik žinojo visas inkriminuotas pažeidžiamumo turinį sudarančias aplinkybes, bet ir jo pasiūlymas daryti nusikalstamą veiką buvo sąlygotas tokių, o ne kokių nors kitokių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas turi suvokti visas inkriminuotas nukentėjusiojo pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes (jos pakankamai detaliai turėtų būti nurodytos kaltinamojo akto nusikalstamos veikos aprašymo dalyje) ir piktnaudžiaudamas jomis pasinaudoti, siekdamas įtraukti nukentėjusįjį į nusikalstamų veikų darymą.

Dėl pasinaudojimo pažeidžiamumu kasacinis teismas nurodė, kad tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti piktavališką kaltininko pasiūlymą. Prekybos žmonėmis atveju teismai turi nustatyti priežastis, paskatinusias nukentėjusįjį priimti pasiūlymą, ir nuosprendyje motyvuoti, kas rodo, kad priimti piktavališką kaltininko pasiūlymą yra vienintelė reali ir priimtina galimybė, kad esama pažeidžiamumo situacija gali būti įveikta tik priėmus kaltininko pasiūlymą daryti nusikaltimą, tačiau ne jokiais kitais paties nukentėjusiojo veiksmais. Teisėjų kolegija paaiškino, kad paprastai nukentėjusysis sutinka su kaltininko pasiūlymu dėl jo pažado sumokėti tam tikrą pinigų sumą, tačiau teismas turi padaryti išvadą, kad tai nukentėjusiajam buvo vienintelė galimybė įveikti pažeidžiamumą sudarančias aplinkybes. Pirmiau minėtos pažymos, paprastai naudojamos asmens pažeidžiamumui nustatyti, gali rodyti ir nukentėjusiojo sutikimo priežastis, dėl to teismas turi jas įvertinti ir šiuo aspektu. Tokiose pažymose gali būti ne tik pažeidžiamumą patvirtinanti informacija, tačiau ir informacija, galinti paaiškinti, kodėl nukentėjusysis pateko į tokią situaciją ir ką jis pats padarė, kad piktavališkas kaltininko pasiūlymas nebūtų jam vienintelė išeitis. Aptariamu atveju kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodė, kad nuteistojo pažeidžiamumo būseną gali padėti atskleisti byloje esantis Raseinių socialinių paslaugų centro raštas, kuriame apibūdinamas nukentėjusiojo elgesys, tačiau teismas šio įrodymo neįvertino. Nuteistojo kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas atmetė jo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktą prašymą išreikalauti iš Alytaus kalėjimo psichologinės tarnybos išvadą ir psichologinę charakteristiką apie nukentėjusįjį. Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, pažeidžiamumą įrodinėjant pažymomis, tokio gynybos prašymo tenkinimas tiek galėtų užtikrinti gynybos teises – tokiu atveju nusikalstamos veikos požymiai būtų ne tik įrodinėjami prokuratūros pažymomis, tačiau ir paneigiami gynybos pažymomis, kurių gynyba savarankiškai gauti negali, – tiek padėtų teismui susidaryti objektyvesnę nuomonę apie sutikimo daryti nusikaltimą priežastis.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad nuteistieji ir nukentėjusysis tiesiog buvo pasiskirstę vaidmenimis ir bendrininkavo, teisėjų kolegija pažymėjo, jog pažeidžiamo asmens verbavimas ir gabenimas, kaip BK 147 straipsnio sudėties požymiai, ir bendrininko verbavimas kartu padaryti nusikalstamą veiką ir vykimas bendrai daryti nusikalstamos veikos gali būti panašūs veiksmai. Prekybą žmonėmis ir bendrininkavimą skiria tik nukentėjusiojo ar bendrininko valios bendrai daryti nusikalstamą veiką tyčios turinys. Jeigu nė vienas iš BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens valios palaužimo būdų nebuvo panaudotas, o asmuo laisva valia už pažadėtą atlygį ar dėl kitų priežasčių sutiko atlikti nusikalstamus veiksmus, tokiu atveju toks asmuo yra nusikalstamos veikos bendrininkas. Socialiai ar ekonomiškai pažeidžiami ar anksčiau teisti asmenys, tuo labiau jeigu jų įsitraukimas yra motyvuotas ekonomine nauda, irgi gali įsitraukti į nusikaltimų padarymą, tačiau toks įsitraukimas nebūtinai reiškia prekybą žmonėmis, tai gali būti bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką. Teisti, niekur nedirbantys ir pajamų neturintys asmenys gali būti patrauklūs bendrininkai, siekdami lengvai ir greitai gauti turtinės naudos, galintys sutikti padaryti nusikalstamus veiksmus. Žinojimas apie nukentėjusiųjų teistumus galėjo paskatinti nuteistuosius pabandyti įtraukti juos į nusikalstamą veiką.

Taigi kasacinis teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje motyvavęs nukentėjusiųjų pažeidžiamumą ir nuteistųjų piktnaudžiavimą jų pažeidžiamumu, nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, padarytos išvados neatitinka įrodymų turinio ir teismas neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.