Šmeižiamojo pobūdžio informacijos paskleidimo būdas (BK 154 str. 1 d.)

Klausimas

Dėl šmeižiamojo pobūdžio informacijos paskleidimo būdo

Suformuluota taisyklė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad iš įstatyme nurodytos visuomenės informavimo priemonės sąvokos išaiškinimo matyti, kad ja gali būti laikoma ir kita priemonė, kuria viešai yra skleidžiama informacija. Šiuo atveju teismai pagrįstai nusprendė, kad socialinis tinklas „Facebook“, jo grupės buvo naudojami kaip visuomenės informavimo priemonė, nes, kaip nustatyta byloje, tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusiąją buvo skelbiama įvairiose grupėse (kaltinime nurodytos šešios grupės, tačiau, be kita ko, pažymėta, kad sąrašas nėra baigtinis), ją dalijosi, įrašus komentavo pati kaltinamoji, be to, juos matė ir kiti asmenys, kurie nebuvo susiję su kaltinamosios ir nukentėjusiosios konfliktu. Nors nebuvo konkrečiai nustatytas socialinio tinklo grupėse esantis asmenų (narių) skaičius, jų pobūdis (viešas ar privatus), tačiau iš teismų nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamoji tikrovės neatitinkančią informaciją skleidė per kelis šaltinius – socialinio tinklo grupes, turėdama tikslą viešinti šią informaciją apie nukentėjusiąją. Tai, kad informacija buvo paskleista, t. y. ją pamatė, komentavo kiti asmenys, patvirtino nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti kaltinamosios komentarų apžiūros rezultatai. Taigi, kasacinio teismo vertinimu, teismai tinkamai konstatavo, kad kaltinamoji šmeižiamojo pobūdžio informaciją paskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – per visuomenės informavimo priemonę.