Klausimas. Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo, kai kaimynė mobiliuoju telefonu slapta fiksavo gretimame sklype vykstančius įvykius: ar tokia informacija sudaro nusikaltimo dalyką (žinias apie privatų gyvenimą) ir ar ji buvo renkama neteisėtai, kai siekta užfiksuoti galimai daromus teisės pažeidimus

Nuteistoji nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. iš savo namų mobiliuoju telefonu slapta darė vaizdo įrašus ir nuotraukas apie kaimynystėje gyvenančių nukentėjusiųjų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimą, jų būstą bei valdas; iki 2023 m. vasario mėn. kratos įrenginiuose saugojo 81 vaizdo įrašą ir 535 nuotraukas. Pirmosios instancijos teismas ją nuteisė pagal BK 167 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir priteisė nukentėjusiesiems po 1 000 Eur neturtinės žalos; apeliacinis skundas buvo atmestas.

Nusikaltimo dalykas – žinios būtent apie privatų gyvenimą

BK 167 straipsnyje saugomas objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, o nusikaltimo dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Sudėtis formalioji, veika padaroma tiesiogine tyčia. Kadangi privataus gyvenimo samprata baudžiamajame įstatyme neatskleista, ji aiškinama pagal Konstitucijos 22 straipsnį, Konstitucinio Teismo doktriną ir kasacinio teismo praktiką.

Ne bet kokia su asmeniu susijusi informacija yra privatus gyvenimas

Sąvoka „žmogaus privatus gyvenimas“ yra vertinamojo pobūdžio ir nepasiduoda griežtai klasifikacijai, tačiau ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas yra privatumo pažeidimas. Teismas kiekvienu atveju vertina aplinkybių visumą: renkamos informacijos ryšį su privačiu gyvenimu, ar ji susijusi su išties svarbiais jo aspektais, ar surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais.

Kiekis ir trukmė savaime nieko nelemia

Informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokios informacijos rinkimu bet kokiais būdais, nevertinant renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės ir kiekio. Šioje byloje teismai koncentravosi būtent į įrašų kiekį ir rinkimo trukmę, tačiau tinkamai neįvertino nei surinktos informacijos turinio, nei jos rinkimo tikslo – ir dėl to nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Dalis užfiksuotos informacijos apskritai nėra žinios apie privatų gyvenimą

Nuotraukose, kuriose užfiksuota sklypus skirianti tvora, patvorys, šiukšlės, smėlio krūva kaimynų sklype ar įvažiavimas į kiemą be jokių asmenų ir automobilių, namo išorinės sienos dalis, nėra žinių apie privatų žmogaus gyvenimą. Tokia informacija neatitinka BK 167 straipsnio dalyko.

Teisė fiksuoti galimai daromus teisės pažeidimus

Kita informacijos dalis (nukentėjusiojo veikla kieme ir prie garažo atliekant automobilių tvarkymo ar remonto darbus, važinėjimas keturračiais, kiemo apšvietimas) priskirtina privataus gyvenimo kategorijai, tačiau ji buvo renkama teisėtai – siekiant užfiksuoti galimai daromus teisės pažeidimus. Nuteistoji dėl tų pačių aplinkybių (vaizdo kameros ir apšvietimo įrengimo, tepalų sandėliavimo, galimai neregistruotos remonto veiklos, triukšmo) ne kartą kreipėsi į savivaldybę ir Aplinkos apsaugos departamentą.

Skundo nepagrįstumas nepaverčia fiksavimo nusikaltimu

Kiekvienas asmuo turi teisę fiksuoti informaciją apie galimai daromą teisės pažeidimą ar pažeidžiamus savo teisėtus interesus. Su šios teisės įgyvendinimu nesuderinamas vėlesnis traukimas baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad skundas pripažintas nepagrįstu, jeigu asmuo veikė teisėtai ir nenustatyta, kad sąmoningai piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, dalis skundų pasitvirtino: važinėjimo keturračiais atveju administracinio nusižengimo faktas buvo nustatytas, o teisena nutraukta tik dėl pažeidėjo amžiaus.

Rinkimo būdas – be specialių privatumą varžančių priemonių

Informacija rinkta mobiliuoju telefonu, nenaudojant specialių, intensyviai privatumą varžančių priemonių (sekimo, pasiklausymo, GPS), kurias paprastai gali naudoti tik įgalioti subjektai pagal teismo leidimą. Be to, patys nukentėjusieji pripažino žinoję apie tokį fiksavimą.

Failų pavadinimai patvirtino tikslą, o ne kenkimą

Aplinkybė, kad į kompiuterį perkelti failai buvo pervadinami pagal turinį („remontuoj“, „tvora“, „nakt rem“, „tepalas“), patvirtina, jog duomenys kaupti siekiant surinkti informaciją apie galimai daromus pažeidimus, o ne siekiant pakenkti. Priešinga teismų išvada pripažinta deklaratyvia ir neatitinkančia bylos faktinių aplinkybių.

Ultima ratio

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 167 straipsnio 1 dalį turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius privataus gyvenimo pažeidimus. Būtina nustatyti, ar veika pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad baudžiamosios teisės priemonių taikymas būtų pagrįstas pagal protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus.

Kasacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 167 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai pripažino nuteistąją kalta, nes jos veikoje nenustatyti nusikaltimo požymiai. Skundžiami sprendimai panaikinti, baudžiamoji byla nutraukta.