Elektriniu paspirtuku važiavęs asmuo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant žaliam signalui, atsitrenkė į ta pačia kryptimi per perėją ėjusią pėsčiąją ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Gynėja kasaciniu skundu ginčijo neteisėto veikimo požymį.

Nereikia konkretaus draudimo

Kasacinis teismas patvirtino, kad veiksmų neteisėtumą galima sieti su bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai pažeidimu. Nebūtina nurodyti konkrečios Kelių eismo taisyklių normos, kuri būtų pažeista.

Kaip aiškinama BK 139 straipsnio dispozicija

Neteisėtas veikimas ar neveikimas susijęs su reikalavimų, draudimų ar pareigų pažeidimu — tiek konkrečiai įtvirtintų teisės aktuose, tiek apimančių bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ar pagal visuotinai priimtas atsargumo taisykles (kasacinės nutartys Nr. 2K-8-648/2023, 2K-132-648/2025).

Ką tai reiškia paspirtukų naudotojams

Žalias šviesoforo signalas neatleidžia nuo pareigos saugiai prasilenkti su pėsčiaisiais. Perėja pirmiausia skirta pėstiesiems, o elektrinio paspirtuko greitis ir masė sudaro realią sveikatos sutrikdymo riziką — todėl per perėją važiuojama pėsčiojo greičiu arba paspirtukas vedamas.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-1073/2025. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28628-2023-6; procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.1. Kolegija: Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirmininkė), Rima Ažubalytė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pranešėja). Paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 64 (2026), 2.5 tema.