Klausimas. Dėl kaltės; kitokio narkotinių medžiagų platinimo
Apžvelgiamoje baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad jis per du kartus nukentėjusiajam, buvusiam sunkaus neblaivumo laipsnio, suleido narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai sukėlė ūmų apsinuodijimą karfentaniliu, dėl to nukentėjusysis mirė (BK 132 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jo ginamojo pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad jo ginamasis negalėjo numatyti, jog nuo suleistos narkotinės medžiagos nukentėjusysis mirs.
Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis pagal savo asmenines savybes, turimą gyvenimišką patirtį suprato, jog dėl jo veiksmų gali grėsti pavojus nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, nors ir nenumatė, kad narkotinių medžiagų suleidimas pasibaigs mirtimi. Tai konstatuodamas apeliacinės instancijos teismas vertino ir rėmėsi paties nuteistojo parodymais, taip pat byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojas įspėjo nukentėjusįjį apie tai, kad geriau nevartoti narkotinių medžiagų esant neblaiviam. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis, pats vartodamas karfentanilį, nukentėjusiajam jo prašymu suleido narkotinės medžiagos – karfentanilio – du kartus. Akivaizdu, kad, pats vartodamas tokią pačią narkotinę medžiagą, nuteistasis iš vartojimo patirties turėjo ir galėjo numatyti, jog karfentanilio suleidimas antrą kartą yra pavojingas ir gali baigtis mirtimi. Taigi teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, kasacinis teismas nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 132 straipsnio 1 dalies taikymo atmetė.
BK 260 straipsnio 1 dalies taikymas — Dėl kitokio narkotinių medžiagų platinimo
Pirmiau nurodytoje baudžiamojoje byloje nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio – platinimo (BK 260 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad narkotinės medžiagos suleidimas kitam asmeniui jo prašymu nėra išskiriamas kaip atskiras alternatyvus veiksmas, kurio atlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir kad byloje nėra nustatyta bei įrodyta, jog kaltinamasis perdavė mirusiajam narkotinę medžiagą, kuri jam ir buvo suleista.
Kasacinis teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pritarė apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, nurodydamas, kad nors byloje ir nenustatyta, jog nuteistasis, duodamas nukentėjusiajam narkotinę medžiagą – karfentanilį, už tai būtų gavęs kokį nors atlygį, tačiau jo veiksmai – narkotinės medžiagos karfentanilio perdavimas (pavaišinimas) – patenka į kitokio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo apibrėžimą. Apeliacinės instancijos teismas kaltinamąjį nuteisė už narkotinės medžiagos įgijimą, gabenimą ir jos platinimą, pasireiškusį jos suleidimu nukentėjusiajam. Vien už narkotinės medžiagos įgijimą ir gabenimą, nenustačius tikslo ją platinti, šioje byloje kaltinamojo nebūtų galima nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau jis atliko kitą veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, – kitaip platino narkotinę medžiagą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų praktikoje yra aiškiai įtvirtinta, kad kitokiu narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų platinimu laikomi ir tokie veiksmai, kai tokių medžiagų turėtojas jų suleidžia kitam to prašančiam asmeniui. Būtent tai, atlikęs išsamų įrodymais pripažintų duomenų viseto vertinimą ir vadovaudamasis suformuota teismų praktika, šioje byloje nustatė apeliacinės instancijos teismas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, kasacinis teismas nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo atmetė.