Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius · BK 219 str. 2 d.; BPK 20 str. 5 d.; MAĮ 105–113 str.
Apžvalga atsidaro naujame skirtuke.Dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo, kai bendrovė pateikė deklaracijas, gavo mokesčių administratoriaus priminimą, bet mokesčių nesumokėjo: ar vadovo kaltė (tiesioginė tyčia) nustatoma vien konstatavus formalų įmonės mokumą ir tai, kad jis pasirinko atsiskaityti su kitais kreditoriais
Vadovo tyčia nemokėti deklaruotų mokesčių nenustatoma vien konstatavus formalų įmonės mokumą ar tai, kad jis pasirinko atsiskaityti su kitais kreditoriais. Tyčios buvimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar mokesčiai nebuvo mokami dėl įmonės nemokumo, ar dėl sąmoningų veiksmų, todėl privalu išsamiai įvertinti vadovo elgesį esant sudėtingai finansinei padėčiai. Formalaus mokumo nepakanka; be to, atsižvelgiant į plačius mokesčių administratoriaus priverstinio išieškojimo įgaliojimus, baudžiamajai atsakomybei reikia papildomų aplinkybių, rodančių pakankamą pavojingumą — išieškojimo apsunkinimo ar piktybiškumo.
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-891/2025. Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2023-5; procesinio sprendimo kategorijos 1.2.18.7.2; 2.1.7.5. Kolegija: A. Valantinas (pirmininkas), A. Pažarskis, A. Budrys (pranešėjas). Paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 64 (2026). Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.