Neapykantos kalbos vertinimas (BK 170 str. 2 d.)

Klausimas

Dėl neapykantos kalbos vertinimo pagal baudžiamojo įstatymo normas

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo veiksmai savo pobūdžiu neatitiko BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, juose nenustatyta tiesioginė tyčia viešai tyčiotis iš tam tikrai žmonių grupei priklausančių asmenų ir juos niekinti dėl jų kilmės ir tautybės. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad iki kilusio konflikto kaltinamasis nukentėjusiosioms neteikė jokių pastabų dėl jų vartojamos rusų kalbos; remiantis bylos duomenimis (kavinės vaizdo kameros įrašais, liudytojų parodymais), inkriminuotos frazės buvo išsakytos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilusio konflikto metu po to, kai abi nukentėjusiosios, ne kartą raginamos, nesutiko palikti kavinės pasibaigus darbo laikui, nereagavo į kavinės darbuotojų ir kaltinamojo prašymus išeiti ir toliau vartojo alkoholį, elgėsi nemandagiai, rodė necenzūrinius gestus. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors kaltinamojo konflikto metu išsakytos frazės yra viešai nevartotinos, nemandagios, įžeidžiančios ir nekultūringos, tačiau, pagal jam suformuluotą kaltinimą pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytas ne bet koks viešas tyčiojimasis iš asmenų ir jų niekinimas, o viešas tyčiojimasis ir niekinimas asmenų, priklausančių atitinkamai žmonių grupei, aptariamu atveju pagal pateiktą kaltinimą – dėl jų kilmės ir tautybės, o tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis neturėjo tyčios kurstyti ir skatinti neapykantą nukentėjusiosioms ar jų diskriminaciją dėl jų kilmės, kalbos ar tautybės.