Klausimas. Dėl veikos pavojingumo ir padarinių

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nuteistasis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tinkamai nenustatė BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – veikos pavojingumo ir padarinių, t. y. didelės žalos kilimo. Be to, teismas tinkamai neįvertino, kad šie nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai galimai atitinka ne nusikaltimo, o drausminio nusižengimo požymius, už kuriuos nuteistasis ir buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad būtent didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kaltinamojo, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro, veiksmai, susiję su nurodymu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 306¹ straipsnį ir jo nepradėjimu laiku, taip pat susitikimų su įtariamojo advokatu metu atskleista jam informacija apie ikiteisminio tyrimo eigą ir priimtu sprendimu laikinai sušvelninti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šie veiksmai buvo tinkamai įvertinti drausmine tvarka kaip neatitinkantys aukštų prokurorams keliamų profesinio elgesio standartų ir dėl to jam pritaikyta drausminė atsakomybė.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo objektyviųjų nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių – pavojingos veikos, kuri sukeltų didelę žalą, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino kaltinamąjį kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog nuteistasis iš esmės pažeidė BPK reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo veikdamas įtariamojo interesais ir taip piktnaudžiavo tarnyba; ikiteisminis tyrimas, nors ir vėliau, buvo pradėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokatui neoficialiai teiktos informacijos turinį ir tokios informacijos atskleidimo pasekmes, padarė išvadą, kad šie nuteistojo, kaip prokuroro, veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nei advokato neformalus informavimas žodžiu apie jau priimtą prokuroro sprendimą, nei prokuroro pasvarstymas apie techninio pobūdžio nesklandumus, galimai lėmusius intensyviai įtariamojo priežiūrai taikomo elektroninio prietaiso neteisingus rodmenis, nei leidimas advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais, susijusiais su pareigūnų pranešimais dėl įtariamajam skirtos kardomosios priemonės pažeidimo, kurie reikalingi advokato skundui surašyti, nėra tokie veiksmai, kurie šiuo atveju turėtų būti vertinami kaip nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, sužinojęs iš pareigūnų ikiteisminio tyrimo duomenis apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus; terminą, iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados; prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką ir juos atskleidęs advokatui, piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi. Įvertinęs BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę prokurorui skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat tai, kad visi aptariami ir bylai reikalingi tyrimo veiksmai jau buvo atlikti ir jų rezultatai gauti, kasacinis teismas padarė išvadą, jog šios informacijos atskleidimas negalėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui arba neteisėtai padėti įtariamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu teisėjų kolegija nusprendė, kad nuteistojo sprendimas laikinai pakeisti intensyvios priežiūros taikymo sąlygas įtariamajam, t. y. leisti jam ilgiau teisėtai nebūti savo gyvenamojoje vietoje tris dienas Velykų savaitgalį, nepripažintinas neteisėtu veikimu piktnaudžiaujant tarnyba, sukėlusiu didelę žalą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeitė – panaikino nuosprendžio dalį dėl kaltinamojo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.