Klausimas. Dėl apsaugos darbuotojo profesinių pareigų vykdymo neviršijant nustatytų įgaliojimų

Apžvelgiamoje baudžiamojoje byloje kilo ginčas dėl BK 30 straipsnio 1 dalies taikymo. Žemesnės instancijos teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė skirtingas išvadas dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apsaugos darbuotoja, vykdydama darbo funkcijas ir neviršydama įgaliojimų, teisėtai panaudojo fizinę prievartą prieš parduotuvės klientę. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu nuteistosios veiksmų teisiniu vertinimu, nusprendė, kad ji be teisėto pagrindo, panaudodama fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją, viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasacinis teismas konstatavo, kad būtent pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai taikė BK 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad apsaugos darbuotojos fizinės prievartos veiksmai (pargriovimas ant žemės, bandymas uždėti antrankius, siekiant palaužti jos pasipriešinimą, galiausiai ašarinių dujų panaudojimas) prieš nukentėjusiąją buvo panaudoti tik tuomet, kai jos, kaip apsaugos darbuotojos, valinės pastangos (žodiniai įspėjimai) nedavė rezultato, prieš ją nukentėjusioji jau buvo pradėjusi naudoti fizinio smurto veiksmus (sugriebė ir tempė nuteistąją už plaukų). Kasacinis teismas pažymėjo, kad ir tolesnis nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo smurtinio pobūdžio (prakirsta nuteistosios lūpa, įkąsta kitam apsaugos darbuotojui į ranką), tai yra aiškiai priešingas teisei jos elgesys. Nuteistoji turėjo teisėtą pagrindą panaudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją, siekdama užkardyti tolesnius neprognozuojamus nukentėjusiosios veiksmus ir užtikrinti viešąją tvarką parduotuvėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje bylos įrodymus įvertino esmingai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl to padarė nelogiškas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas. Šis teismas selektyviai vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, vienam įrodymų šaltiniui (nukentėjusiosios parodymams) suteikdamas išskirtinę reikšmę, tinkamai neatskleisdamas visų įrodymų turinio ir jų įrodomosios reikšmės, aiškiai neargumentuodamas, kodėl remiasi prieštaringais, kitais bylos įrodymais nepatvirtintais nukentėjusiosios parodymais, o kitus įrodymus atmeta.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, kasacinis teismas apygardos teismo nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.