Pradžia › Teismų praktika › Administracinė teisė › Valstybės tarnyba ir tarnybiniai ginčai › sprendimas
← Grįžti į „Valstybės tarnyba ir tarnybiniai ginčai“

Neapibrėžtos trukmės poilsio laikas ir nebuvimo tarnyboje įforminimas

A-2116-575/2026bylos Nr.
2026-05-13data
2026 m. gegužėLVAT apžvalga

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas · Valstybės tarnyba

📄 Skaityti apžvalgą

Apžvalga atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl pirmosios aplinkybės teisėjų kolegija pažymėjo, jog minėtas susirašinėjimas vertinant kalbiniu ir loginiu požiūriu negali būti aiškinamas kaip neapibrėžtos trukmės poilsio laiko suteikimas. Pareiškėjo pranešimas yra konkretus ir apima tik vieną artimiausią darbo dieną; tiesioginio vadovo atsakymas „Ok“ semantiškai neapima jokių papildomų laiko ribų, viršijančių paties pareiškėjo nurodyto pranešimo turinį. Be to, nei Statutas, nei kiti tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia tiesioginiam vadovui kompetencijos suteikti pareigūnui neapibrėžtos trukmės „poilsio laiko“ nesilaikant nebuvimo tarnyboje pagrindų įforminimo tvarkos. Pareiškėjas, būdamas teisės magistras, padalinio vadovas, turintis 27 metų tarnybos stažą, privalėjo suvokti ir suvokė, kad teisėtas nebuvimas tarnyboje gali būti grindžiamas tik teisės aktuose numatytais ir nustatyta tvarka įformintais pagrindais. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl ankstesnių vadovo žodinių pasakymų apie galimybę kreiptis dėl poilsio laiko, nes tokie ankstesni bendro pobūdžio pareiškimai nesukuria jokio formaliai įforminto teisinio santykio dėl konkretaus laikotarpio nebuvimo darbe

Ką pasakė teismas

Apibendrindama savo argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės mėn. praktikos apžvalga. Apžvalga informacinio pobūdžio.