Klausimas. Dėl pirmosios aplinkybės teisėjų kolegija pažymėjo, jog minėtas susirašinėjimas vertinant kalbiniu ir loginiu požiūriu negali būti aiškinamas kaip neapibrėžtos trukmės poilsio laiko suteikimas. Pareiškėjo pranešimas yra konkretus ir apima tik vieną artimiausią darbo dieną; tiesioginio vadovo atsakymas „Ok“ semantiškai neapima jokių papildomų laiko ribų, viršijančių paties pareiškėjo nurodyto pranešimo turinį. Be to, nei Statutas, nei kiti tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia tiesioginiam vadovui kompetencijos suteikti pareigūnui neapibrėžtos trukmės „poilsio laiko“ nesilaikant nebuvimo tarnyboje pagrindų įforminimo tvarkos. Pareiškėjas, būdamas teisės magistras, padalinio vadovas, turintis 27 metų tarnybos stažą, privalėjo suvokti ir suvokė, kad teisėtas nebuvimas tarnyboje gali būti grindžiamas tik teisės aktuose numatytais ir nustatyta tvarka įformintais pagrindais. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl ankstesnių vadovo žodinių pasakymų apie galimybę kreiptis dėl poilsio laiko, nes tokie ankstesni bendro pobūdžio pareiškimai nesukuria jokio formaliai įforminto teisinio santykio dėl konkretaus laikotarpio nebuvimo darbe
Dėl antrosios aplinkybės teisėjų kolegija nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 24 d. telefonu kreipėsi į šeimos gydytoją, tačiau, šeimos gydytojai rekomendavus atvykti apžiūrai, pareiškėjas neatvyko ir nedarbingumo pažymėjimas tą dieną nebuvo išduotas. Aplinkybė, kad pareiškėjui diagnozuota lėtinė liga ir vėliau – nuo 2025 m. liepos 29 d., taip pat 2025 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais jam buvo nustatyti nedarbingumo laikotarpiai, savaime nepateisina ginčo laikotarpio nebuvimo tarnyboje. Vėliau išduoti nedarbingumo pažymėjimai negali atgaline data pakeisti pareiškėjo teisinio statuso ginčo laikotarpiu. Tarnybinės atsakomybės taikymo požiūriu reikšminga ne vien pati sveikatos būklė kaip faktinė aplinkybė, bet ir tai, ar pareigūnas tinkamai įvykdė pareigą laiku informuoti tiesioginį vadovą apie negalėjimą atvykti į tarnybą, nurodė neatvykimo priežastis ir teisės aktų nustatyta tvarka įformino nebuvimą tarnyboje pateisinanƧ pagrindą.
Apibendrindama savo argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
2026 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2116-575/2026