Klausimas. nagrinėtas ginčas, kilęs dėl MD sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nepakeisti leidimo nuolat gyventi, konstatavus, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti v
Byloje nagrinėtas ginčas, kilęs dėl MD sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nepakeisti leidimo nuolat gyventi, konstatavus, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą – panaikino ginčytą MD sprendimą, konstatavęs, kad tikimybė, jog pareiškėjas realiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, yra mažesnė nei jo šeimai kylantys neigiami padariniai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis, jam 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktine – Lietuvos Respublikos piliete. MD byloje ginčytu sprendimu nusprendė pareiškėjui nepakeisti leidimo nuolat gyventi konstatavęs, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tokią išvadą MD darė dėl to, kad pareiškėjas 1971–2003 metais dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12- tame centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija; 2008–2014 metais dirbo specialiajame plėtros centre „MNIIRS“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas), o dirbdamas šiose įstaigose jis privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
LVAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes, įskaitant tai, jog pareiškėjas asmens apklausos metu, be kita ko, nurodė, jog: neigiamai vertina Rusijos režimą ir valdžios vykdomą politiką; artimųjų ir nekilnojamojo turto Rusijoje neturi; paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2019 m.; gyvena su sutuoktine iš senatvės pensijos. LVAT teisėjų kolegija svarbiomis taip pat laikė pareiškėjo sutuoktinės apklausos MD metu nurodytas aplinkybes, kad: jie su pareiškėju susituokę 42 metus; 2015 m. grįžo į Lietuvą, kadangi yra seni žmonės, pensininkai, dar prisidėjo Krymo aneksija; dėl ligų jai reikalinga ramybė, pastovi pagalba; sūnus gyvena Nyderlanduose, tačiau jis pats yra ligonis. Bylos duomenimis nėra paneigta pareiškėjo versija, kad jis su sutuoktine iš Rusijos į Lietuvą persikėlė, be kita ko, dėl nepritarimo Rusijos režimo vykdomai agresijai prieš Ukrainą ir kad pareiškėjas visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu.
Šiomis aplinkybėmis LVAT darė išvadą, jog ginčytame MD sprendime pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ryšiai su Lietuva įvertinti formaliai, todėl šis vertinimas negali būti laikomas tinkamu, visapusišku ir teisingu. Pareiškėjo sutuoktinei (Lietuvos pilietei) yra reikalinga priežiūra, kurią teikia pareiškėjas. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, į tai, kad jis yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą, ir į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete; nuo 2015 m. faktiškai gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine; nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; nenustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos institucijose ir (arba) vėliau būtų atlikęs prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas; ar kt.), byloje konstatuota, jog MD sprendimas, kuriame pareiškėjo keliama grėsmė iš esmės grindžiama tik jo ankstesniu darbu Rusijos institucijose, priimtas pažeidžiant proporcingumo principą, nes įvertinus pareiškėjo profilį (pagal Valstybės saugumo departamento ir MD surinktus duomenis), tikimybė, kad pareiškėjas realiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, yra mažesnė nei jo šeimai kylantys neigiami padariniai.
2026 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1903-968/2026