Klausimas. Dėl kai kurių Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinto AB LITGRID Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatų, susijusių su leistinos generuoti galios rezervavimo tvarka, teisėtumo

Apžvelgiamoje byloje nagrinėtas Seimo nario pareiškimas ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 patvirtinto AB LITGRID Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) dalies teisėtumą.

Tvarkos aprašas buvo patvirtintas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusia Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 31 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinusia, kad „perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje“.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje EEĮ nuostatoje minima tvarka yra susijusi su licencijuojamą veiklą vykdančio perdavimo sistemos operatoriaus (nagrinėtu atveju – AB LITGRID (toliau – Operatorius), t. y. privataus juridinio asmens) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo perdavimo tinklo naudojimu (inter alia (be kita ko) prieigos tretiesiems asmenims prie šių tinklų suteikimu ir jos (prieigos) valdymu). Todėl, be kita ko, atsižvelgiant į EEĮ apibrėžtą perdavimo sistemos operatoriaus statusą, pripažintina, jog šio operatoriaus diskrecija rengiant aptariamą tvarką yra ribojama tik (imperatyviomis) įstatymų ir juos įgyvendinančių norminių aktų nuostatomis, o Tarybos kompetencija tvirtinant šią (perdavimo sistemos operatoriaus parengtą) tvarką apsiriboja tik užtikrinimu, jog ja (tvarka) yra laikomasi įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatų.

Iš leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus valdomo elektros perdavimo tinklo principus įtvirtinančio Tvarkos aprašo 25 punkto, be kita ko, matyti, jog elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos (PT zona) (Tvarkos aprašo 25.1 p.). Vadovaujantis pareiškėjo ginčytu Tvarkos aprašo 25.2 papunkčiu, prie PT zonos 100 proc. pralaidumo galios galima jungti, be kita ko: 100 proc. saulės elektrinių leistinos generuoti galios (Tvarkos aprašo 25.2.1 p.); 100 proc. vėjo elektrinių leistinos generuoti galios (Tvarkos aprašo 25.2.2 p.).

Pareiškėjo taip pat prašytas patikrinti Tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad „hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, kurių profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais, tinklas rezervuojamas tik laisvos saulės arba vėjo leistinos generuoti galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi. Suminė hibridinių elektrinių saulės dalių ir atskirų saulės elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 proc. saulės galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje. Suminė hibridinių elektrinių vėjo dalių ir atskirų vėjo elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 proc. vėjo galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje.“ Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiomis Tvarkos aprašo nuostatomis, be kita ko, yra nustatyti hibridinės elektrinės, susidedančios iš saulės ir vėjo elektrinių (toliau – ginčo hibridinė elektrinė), leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai, kurie yra nustatomi atskirai vertinant leistiną generuoti galią kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių (saulės bei vėjo). Toks Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytas ribojimas ginčo hibridinėms elektrinėms, be kita ko, yra grindžiamas ribotu tinklo pralaidumu, t. y. objektyvia aplinkybe, kuri kaip pagrindas riboti elektros energijos sistemos pajėgumų plėtrą iš esmės yra pripažinta įstatymu, taip pat įstatymų leidėjo Operatoriui nustatyta pareiga užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus.

Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pripažino ir tai, kad aptartą Tvarkos aprašo 30 punkte įtvirtinto reglamentavimo poreikį iš esmės lemia Operatoriaus nustatyti ir Tarybos patvirtinti leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principai, nurodyti jau minėtame ir pareiškėjo ginčytame Tvarkos aprašo 25.2 papunktyje. Šiais principais iš esmės siekiama išnaudoti tuos leistinos generuoti galios pajėgumus, kurie liktų laisvi dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo. Tai, kaip pabrėžė išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, reiškia, kad Tvarkos aprašo 25.2 papunktis yra susijęs su Operatoriaus diskrecijos vykdant pareigą efektyviai eksploatuoti jo nuosavybės ar kita teise valdomus perdavimo tinklus įgyvendinimu.

Tuo tarpu pareiškėjas, kvestionuodamas Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitiktį EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, 201 straipsnio 2 daliai ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 2 straipsnio 282 daliai, iš esmės laikėsi nuomonės, kad dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo likę laisvi leistinos generuoti galios pajėgumai gali būti išnaudojami tik ginčo hibridinės elektrinės forma, t. y. iš esmės tik „hibridizuojant“ statomas ar pastatytas saulės ar vėjo elektrines, kurioms jau yra rezervuota leistina generuoti galia.

Išplėstinė teisėjų kolegija nesutiko, kad toks Operatoriaus diskrecijos eksploatuojant jo nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomus perdavimo tinklus ribojimas išplaukia iš pareiškėjo nurodytų EEĮ ar AIEĮ nuostatų turinio ir (ar) šių įstatymų nuostatų sisteminio vertinimo. Be to, LVAT pažymėjo, kad, nesant jokių konkrečių įstatymų nuostatų, pareiškėjo nurodytas EEĮ ir AIEĮ aiškinimas, be kita ko, nebūtų suderinamas su EEĮ siekiamu tikslu užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos ir perdavimo efektyvumą, taip pat su įstatymų leidėjo nurodytu reikalavimu Operatoriui užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pritarimas minėtai pareiškėjo pozicijai, be kita ko, suponuotų, kad dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo likę laisvi leistinos generuoti galios pajėgumai būtų išnaudoti tik tokiu atveju, jei vėjo ar saulės elektrinę valdantis asmuo (gamintojas) nuspręstų tame pačiame prijungimo prie tinklo taške įrengti hibridinę elektrinę, t. y. šių (laisvų) Operatoriaus valdomų tinklo pajėgumų išnaudojimas priklausytų tik nuo vėjo ar saulės elektrines valdančių asmenų (neribotos inter alia laiko atžvilgiu) diskrecijos.

Šiomis bei kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktai, kiek tai yra susiję su ginčo hibridinėmis elektrinėmis, neprieštarauja EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, 201 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 22 dalies nuostatai, kad „<...> būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką <...>“, AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas taip pat abejojo Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktų, iš esmės įtvirtinusių perdavimo tinklų skirstymą į tinklo dalis (minėtas PT zonas) bei leistinos generuoti galios (rezervavimą (pralaidumų skirstymą) pagal tai, kuriose PT zonose elektros energijos gamintojai siekia prijungti savo įrenginius, atitiktimi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam aiškumo principui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingą teisinį reguliavimą, be kita ko, akcentavo, jog EEĮ pripažįsta poreikį išskirti elektros tinklo vietas pagal perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) nulemtus pralaidumus, o tokių tinklo vietų išskyrimo (PT zonų) nustatymo tvarka neprivalo būti įtvirtinta būtent Tvarkos apraše; be to, pats tinklo elementų suskirstymas į Tvarkos aprašo 25.1 papunktyje nurodytas PT zonas inter alia pralaidumų (leistinos generuoti galios) rezervavimo tikslais yra objektyviai nulemtas minėtų tinklo elementų pajėgumų atitinkamuose prijungimo taškuose bei pateisinamas siekiu užtikrinti šių tinklų saugumą, t. y. toks techninio pobūdžio priežasčių nulemtas perdavimo tinklo elementų suskirstymas ne tik yra pripažintas įstatymų leidėjo, bet ir yra grindžiamas inter alia EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte akcentuojama perdavimo tinklų operatoriaus pareiga užtikrinti šių tinklų saugumą. Pati aptariama Operatoriaus galimybė pagal techninio pobūdžio kriterijus perdavimo tinklo elementus suskirstyti į atskiras dalis (PT zonas) yra grindžiama įstatymu, o nevienodos skirtingose PT zonose veiklą siekiančių vykdyti gamintojų galimybės rezervuoti leistiną generuoti galią yra objektyviai nulemtos ribotų perdavimo tinklo prijungimo taške pralaidumų.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Tvarkos aprašo 25.1 ir (ar) 38 punktai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams.

Be kita ko, akcentavusi, jog nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymų leidėjas (i) hibridine elektrine laiko tik tokią elektrinę, kurią sudarančių atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančių elektrinių (įrengtoji) galia yra vienoda, (ii) draudžia įrengti hibridinę elektrinę, kai siekiama tame pačiame prijungimo taške įrengti kitokios įrengtosios galios elektrinę, nei jau yra įrengta, išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad hibridinės elektrinės sąvoką apibrėžiančiai AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai neprieštarauja Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčiai, numatantys hibridinių elektrinių skirstymą pagal jas sudarančių elektrinių dalis.

Nustatęs įvairius pareiškimo trūkumus, LVAT nutraukė likusią norminės bylos dalį. Išplėstinės teisėjų kolegijos

2025 m. gegužės 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-968/2025