Klausimas. tirtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m
Apžvelgiamoje byloje tirtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1- 1782 1 punktu patvirtinto Specialiuosius poreikius turinčių mokinių, besimokančių Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatų teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė Aprašo 5 punkto nuostatos ir 6 punkto prieštaravimo Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 daliai bei teisėtumo principui.
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais.
Daryta išvada, kad Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tam tikrų mokinių vežimo į mokyklą ir atgal reglamentavimas nekonkretina vežimo atvejų ir organizavimo procedūros, t. y. sudaro teisines prielaidas vežimą organizuojantiems subjektams detalizuoti vežimo į mokyklą ir atgal atvejus bei organizavimo procedūrinius techninius aspektus, jei tuo esmingai nesusiaurinama ir neiškreipiama tokio vežimo užtikrinimo garantavimo įstatymu prasmė ir paskirtis, be kita ko, visų SUP turinčių mokinių lygiateisiškumo aspektu.
LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad Aprašo, kuris nustato, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių SUP turinčių mokinių tinkamo ir saugaus pavėžėjimo į savivaldybės mokymo įstaigą ir atgal organizavimo tvarką (Aprašo 1 p.), 5 punkto nuostata „kurių deklaruota gyvenamoji vieta (vaiko ir vieno iš tėvų) yra Savivaldybės teritorijoje“ įtvirtinta tokiame reglamentavime: pavėžėjimo paslauga Savivaldybėje yra teikiama SUP mokiniams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta (vaiko ir vieno iš tėvų) yra Savivaldybės teritorijoje, nuo mokslo metų pradžios iki ugdymo proceso pabaigos pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu mokslo metams patvirtintus bendruosius ugdymo planus. Pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama ir mokinių atostogų metu, jei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mokinių atostogų metu SUP mokiniams organizuojamos stovyklos ar užimtumas ir numatoma teikti pavėžėjimo paslaugą (Aprašo 5 p.). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės mokymo įstaiga, tik patenkinusi Vilniaus miesto gyventojų prašymus ir planuodama į laisvas vietas priimti SUP mokinį iš kitų savivaldybių, privalo iš SUP mokinio tėvų gauti jų deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės rašytinį patvirtinimą, kad ji užtikrins SUP mokinio pavėžėjimą arba apmokės SUP mokinio pavėžėjimo iš deklaruotos gyvenamosios vietos į mokyklą ir atgal išlaidas.
LVAT teisėjų kolegija vertino, kad šiuo atveju susidariusioje situacijoje, kai Švietimo įstatyme nėra nustatytas vežtinų mokinių diferencijavimas pagal jų gyvenamosios vietos deklaravimo kriterijų, prioritetas ir net absoliuti pirmenybė neabejotinai tenka ne savivaldybės veiklos savarankiškumui, įtvirtinant tokį kriterijų savo diskreciniu pasirinkimu, bet visų SUP turinčių mokinių lygiateisiškumui ir jų teisių apsaugai. Todėl Švietimo įstatyme vienareikšmiai nenumatytas ir nesuponuojamas SUP turinčių mokinių diferencijavimas ginčo aspektu negali būti nustatytas savivaldybės išleistame žemesnės galios teisės akte.
Pažymėta, kad iš Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies blanketinės nuostatos „savo nustatyta tvarka ir atvejais“ kylanti atsakovo kompetencija ir administracinė diskrecija apima galimybę sukonkretinti SUP turinčių mokinių vežimo į mokyklą ir atgal tvarką bei atvejus, tačiau neapima galimybės išleisti lokalinį norminį teisės aktą, kuriame procedūrinio pobūdžio „vežimo tvarka“ ir materialiojo pobūdžio „vežimo atvejai“ neužtikrintų visų SUP turinčių mokinių lygiateisiškumo ir jų teisių bei interesų vienodos apsaugos prioritetiškumo, kuris įžvelgtinas įstatymų leidėjo siekyje užtikrinti visų SUP turinčių mokinių vežimą į mokyklą ir atgal.
2026 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-811-1188/2026