Klausimas. Dėl politinei partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ir jo kontrolės

Byloje nagrinėtas ginčas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimo dalių, kuriomis konstatuoti politinės partijos „Nemuno aušra“ (toliau – Partija) padaryti įstatymų pažeidimai, susiję su Partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimu, taip pat Partijos pirmininkas bei valdybos narė buvo įpareigoti grąžinti lėšas į partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

Pagal bylos aplinkybes Partija 2024 metais sudarė automobilių nuomos sutartis su Partijos pirmininku ir jos valdybos nare, 2025 m. kovo 17 d. pateikė VRK 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinį, o vėliau Partijai buvo pervesta skirta valstybės biudžeto asignavimų suma. Ginčytas VRK sprendimas buvo priimtas atlikus tyrimą dėl šių Partijos sudarytų automobilių nuomos sutarčių su Partijos pirmininku bei valdybos nare ir valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo. VRK nustatė, jog sudariusi sutartis ir pervedusi Partijos pirmininkui 26 776,45 Eur ir Partijos valdybos narei 15 349,11 Eur Partija nepagrindė automobilių nuomos sutarčių kainos ir realaus automobilių naudojimo partijos veikloje, o 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinyje nenurodžiusi šių išlaidų, Partija pateikė žinomai klaidingus duomenis.

Visų pirma LVAT pažymėjo, jog Finansinės apskaitos įstatymo nuostatose nustatyti bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai yra reikšmingi VRK atliekant kontrolę ir sprendžiant dėl politinių partijų apskaitos dokumentų atitikties, be kita ko, valstybės biudžeto asignavimų naudojimo aspektu. Atsižvelgiant į tai, jog šie reikalavimai susiję su viešųjų finansų panaudojimu, vertinant Partijos finansavimo iš asignavimų panaudojimą taikomas padidintas finansavimo skaidrumo standartas, dėl ko kilusios abejonės turi būti šalinamos Partijos pateikiamais patikimais apskaitos dokumentais, atitinkančiais Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus.

Įvertinęs Partijos byloje pateiktus dokumentus LVAT konstatavo, jog Partijos duomenys (valdybos posėdžio protokolo išrašas, automobilių nuomos sutartys, priėmimo–perdavimo aktai ir mokėjimų pavedimai) buvo susiję su sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už jas aplinkybėmis, tačiau ne su faktiniu paslaugų pagal minėtas sutartis suteikimu ir šių sutarčių vykdymu, jų apimtimi, laikotarpiu ir ryšiu su Partijos veikla. LVAT vertinimu, tai neatitiko Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kadangi iš Partijos pateiktų duomenų nebuvo aiškus ir pagrįstas ūkinių operacijų turinys. Be to, LVAT taip pat sutiko su VRK, jog Partija tinkamai nepagrindė automobilių nuomos kainos, sutartyse kainos nekonkretizavus bei neišskaidžius, aiškiai nenurodant, kas įskaičiuojama į nurodytą mėnesinį nuomos mokestį. Toks be pagrindimo nustatytas automobilių nuomos kainos skaičiavimas, kuriuo remiantis buvo atliktos ūkinės operacijos ir išmokėtos viešosios lėšos, pripažintas neatitinkančiu finansinės apskaitos reikalavimų, taikytinų politinių partijų veikloje naudojant valstybės biudžeto asignavimus.

LVAT kartu pritarė VRK pozicijai, jog nepagrindusi automobilių nuomos kainos, jų naudojimo Partijos veiklai ir nuomos išlaidų apskaitos dokumentais pagal Finansinės apskaitos įstatymą, Partija pažeidė Politinių organizacijų įstatymo nuostatas panaudodama Partijos valstybės biudžeto asignavimus ne pagal paskirtį ir Partijos lėšas pervesdama Partijos nariams. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą LVAT pažymėjo, kad jame expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta politinių partijų pareiga pagrįsti valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą, dėl to gavusi valstybės biudžeto asignavimus ir teigusi, jog naudojo juos Partijos reikmėms, būtent Partija turėjo pareigą bei įrodinėjimo naštą aiškiai ir nedviprasmiškai nepriklausomo audito metu ir VRK, kaip kompetentingai kontrolės institucijai, pagrįsti atitinkamų asignavimų panaudojimo sąsajumą su deklaruotais asignavimų panaudojimo tikslais. Išnagrinėjus ginčo faktines aplinkybes konstatuota, jog jos kėlė abejones dėl aiškaus ir vienareikšmiško išnuomotų automobilių naudojimo vien Partijos tikslams, o Partija byloje neįrodė priešingai. Nepagrindus valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo tinkamais apskaitos dokumentais ir panaudojus valstybės biudžeto asignavimus ne pagal deklaruotą panaudojimo paskirtį, toks lėšų pervedimas Partijos pirmininkui ir valdybos narei, LVAT vertinimu, negalėjo būti pripažįstamas teisėtu, atsižvelgiant į teisiniame reguliavime įtvirtintą draudimą lėšas skirstyti politinių organizacijų nariams.

Byloje taip pat buvo nustatytas pagrindas konstatuoti, jog Partija šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymo nuostatas. LVAT konstatavo, jog Partija 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinyje pateikė žinomai klaidingus duomenis. Nors Partija teigė, jog buvo padaryta apskaitos klaida, LVAT pažymėjo, jog šiame rinkinyje nebuvo nurodytos valstybės biudžeto asignavimų išlaidos, t. y. Partijos 49 559,48 Eur veiklos sąnaudos ir įsipareigojimai, tačiau šios sutartys buvo vykdomos, o tokios reikšmingos valstybės biudžeto asignavimų dalies neįtraukimas į finansinės apskaitos rinkinį sudarė LVAT pagrindą daryti išvadą, jog apie atitinkamų teikiamų duomenų klaidingumą turėjo būti žinoma.

Be to, LVAT sprendime pažymėta, jog pripažįstant, kad panaudojus valstybės biudžeto asignavimus ne pagal paskirtį buvo padarytas šiurkštus minėto įstatymo pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas visas pažeidimo kontekstas ir reikšmingos faktinės aplinkybės, be kita ko, pažeidimo pobūdis, mastas, trukmė ir poveikis finansavimo skaidrumui. Bylos aplinkybių kontekste LVAT nurodė, kad ginčo pažeidimų esmę sudaro tai, jog politinė partija pervedė jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų dalį šios partijos vadovybei be konkretaus finansinės apskaitos pagrindo. LVAT vertinimu, tai iš esmės iškreipia politinėms partijoms iš viešųjų lėšų skirto finansavimo naudojimo skaidrumą ir tvarką, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami tik pagal įstatyme nustatytą paskirtį, pagrindžiant tai tinkamais apskaitos dokumentais. Be to, suma, pervesta Partijos nariams, buvo pripažinta reikšminga lyginant su bendra Partijai skirta valstybės biudžeto asignavimų suma, kadangi kartu su VMI atliktais pavedimais ji sudarė daugiau nei penktadalį (20,49 proc.) visų asignavimų. Taip pat pažeidimai nebuvo vienkartiniai ir nuo sutarčių sudarymo iki 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Partija ydingai tvarkė su ginčo automobilių nuoma susijusią dokumentaciją, nepagrįsdama lėšų panaudojimo pagal paskirtį Partijos reikmėms ir išviešindama informaciją apie sandorius kompetentingai institucijai tik po papildomų procedūrų.

LVAT pripažino VRK nustatytus pažeidimus dėl esmės įrodytais, o atitinkamas ginčyto sprendimo dalis – pagrįstomis ir teisėtomis. Vis dėlto LVAT panaikino VRK sprendimo dalį, kuria Partijos pirmininkas bei valdybos narė buvo įpareigoti grąžinti lėšas į Partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Šiuo klausimu buvo konstatuota, jog sprendime nebuvo nurodytas tokio įpareigojimo teisinis pagrindas, o išanalizavus VRK įgaliojimus reglamentuojantį teisinį reguliavimą padaryta išvada, kad VRK kompetencija neapima įgaliojimų įpareigoti fizinius asmenis, kurių veiksmų teisėtumas nebuvo vertinamas administraciniame akte, atlikti veiksmus bei garantuoti atkuriamąjį poveikį dėl padarytų pažeidimų. Dėl to kitose sprendimo dalyse atliktas politinės partijos teisės aktų pažeidimų konstatavimas savaime nelemia išvestinės VRK kompetencijos įpareigoti fizinius asmenis, įskaitant šios partijos narius, pervesti lėšas į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

Politinės partijos „Nemuno aušra“ skundas tenkintas iš dalies, o Partijos pirmininko ir valdybos narės skundai tenkinti – panaikinta VRK sprendimo dalis, kuria Partijos pirmininkas bei valdybos narė buvo įpareigoti grąžinti lėšas į Partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą, tačiau likusi politinės partijos „Nemuno aušra“ skundo dalis atmesta. Išplėstinės teisėjų kolegijos

2026 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-11-821/2026