Klausimas. Dėl VšĮ Viešojo intereso gynimo fondo teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą
Pareiškėjas VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas (toliau – Fondas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos kitam subjektui išduotą statybos leidimą.
Pirmosios instancijos teismas Fondo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti jo teisę ir įgaliojimus ginti viešąjį interesą arba nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodė, jog į teismą kreipėsi viešosios įstaigos statusą turintis subjektas, t. y. pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir (ar) vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str.), tvirtindamas, kad gina viešąjį interesą. Tad, įvertinusi ir susisteminusi ginčo klausimu esamą LVAT praktiką, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo, paduoto ginant viešąjį interesą, priėmimo klausimą, pirmiausia turėjo įvertinti šiuos esminius aspektus: pirma, viešojo intereso buvimą, t. y. preliminariai įvertinti, ar skunde keliama problema liečia platesnę visuomenės dalį, svarbius viešuosius santykius ar vertybes, kitaip tariant, ar skundu ginamas interesas priskirtinas viešajam; antra, ar skundą padavęs subjektas turi įstatyminę teisę ir įgaliojimus ginti viešąjį interesą, t. y. reikia nustatyti, ar pareiškėjas pagal savo kompetenciją, funkcijas ir įstatymuose numatytus įgaliojimus turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; trečia, ar skundas pagrįstas duomenimis, kad jau įvyko arba gresia viešojo intereso pažeidimas.
Pirmuoju aspektu teisėjų kolegija pasisakė, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ką asmuo gina, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Šiuo atveju pareiškėjas skunde aiškiai įvardijo, kad skundas paduodamas visuomenei reaguojant į informaciją apie statybas Kauno Ąžuolyno teritorijoje esančiame žemės sklype, t. y. vietoj paveldinio komplekso, patenkančio ne tik į savivaldybės saugomą Miesto istorinę dalį, bet ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, planuojant statyti naujus statinius, kas patenka į Statybos įstatymo 521 straipsnyje apibrėžtą su statyba susijusio viešojo intereso turinį. Be to, pareiškėjas pateikė duomenis apie savo aktyvią poziciją ginčo klausimu. Iš to, kas nustatyta, LVAT sprendė, jog akivaizdu, kad Fondas savo skundą grindė tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t. y. skundu ginamas interesas priskirtinas viešajam, todėl vertino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą.
Sprendžiant dėl Fondo teisės teisme ginti viešąjį interesą įstatyminio pagrindo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį pareiškėjas nepatenka tarp subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento, tačiau teismų praktikoje ne kartą akcentuotos išimtys aplinkosaugos (ir statybos leidimų) srityje bei aptartos tokios teisės inicijuoti teisminius procesus viešojo intereso gynimo pagrindu su aplinkosauga susijusioje srityje sąlygos, t. y. tokia organizacija turi atitikti jai keliamus reikalavimus pagal Orhuso konvenciją ir nacionalinę teisę; organizacijos įstatuose aiškiai nurodyta veikla apima tokį ginčijamą klausimą; ji veikia aplinkosaugos srityje, o ginčas – susijęs su aplinkosauginiais klausimais. Bylos duomenys patvirtino, kad Fondo tikslas – kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas; aplinkos, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga bei viešojo intereso gynimas. Fondo veiklos sritys (be kita ko) apėmė – rūpinimąsi Lietuvos gyventojų aplinka; priešinimąsi galimam Lietuvos gyventojų gyvenamosios aplinkos teršimui; dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai, nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesuose; viešojo intereso gynimą administracinėse institucijose bei teismuose.
Pasisakydama dėl trečiojo aspekto – ar skundas pagrįstas duomenimis, kad jau įvyko arba gresia viešojo intereso pažeidimas – teisėjų kolegija pabrėžė, jog čia pakanka tik įsitikinti, kad skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir spekuliatyvus, t. y. užtenka nustatyti, jog pareiškėjas pateikė duomenų apie viešojo intereso (šiuo atveju – susijusio su aplinkosauga) galimą pažeidimą. Teisėjų kolegija priminė, jog pareiškėjas šioje procesinėje stadijoje, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neprivalo įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokios aplinkybės gali būti vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad Kauno regioninės architektūros taryba 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu nepritarė planuojamoms statyboms, konstatuodama, kad toks projektas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, prie skundo pateikti tai patvirtinantys dokumentai bei pareiškėjo raštai, kuriais kreiptasi ir į institucijas, turinčias įstatymų įgaliojimus ginti viešąjį interesą statybų srityje, tad teisėjų kolegija neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjo argumentai skundo priėmimo stadijoje buvo pakankami teismui spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl galbūt įvykusio viešojo intereso pažeidimo aplinkosaugos srityje.
2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-450-415/2025