Klausimas. Dėl teismo pareigos būti aktyviam sprendžiant dėl sprendimo nepriimti į valstybės tarnybą kaip tarpinio procedūrinio ar galutinio administracinio akto
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. spalio 21 d. tikrinimo išvadą (toliau – Tikrinimo išvada) ir 2025 m. spalio 28 d. tikrinimo išvados pakeitimą (toliau – Tikrinimo išvados pakeitimas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos kalėjimų tarnybą per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo įvertinti pareiškėjo reputaciją ir iš naujo svarstyti klausimą dėl jo priėmimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu konstatavęs, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Tikrinimo išvada yra tarpinis procedūrinis aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.
LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodė, jog iš Tikrinimo išvados ir jos pakeitimo matyti, kad Tikrinimo išvadoje (jos pakeitime) buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, Vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis, negali būti priimtas į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą į karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas priima valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Šiuo atveju Tikrinimo išvadą pasirašė Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkė, t. y. nei įstaigos vadovas, nei jo įgaliotas asmuo, dėl ko teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl netinkamai atliktos patikros ir neteisingai nustatytos faktinės situacijos (neatitikimų) dėl anketos pildymo ir pan. galės būti vertinami, jeigu kils ginčas dėl galutinio sprendimo dėl nepriėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodė, jog Tikrinimo išvada buvo pasirašyta Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkės, taip pat iš skundžiamų aktų metaduomenų matyti, jog Tikrinimo išvadą (jos pakeitimą) patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius. Tikrinimo išvada (jos pakeitimas) pateikti pareiškėjui raštu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus, nurodant, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas teismui. LVAT nuomone, byloje nėra išsamių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti aiškią išvadą, ar nagrinėtu atveju Tikrinimo išvada (jos pakeitimas) yra sudėtinė įstaigos vadovo sprendimo dalis, ar Tikrinimo išvados (jos pakeitimo) patvirtinimas kartu yra ir galutinis įstaigos vadovo sprendimas dėl pareiškėjo nepriėmimo į valstybės tarnybą, ar buvo priimtas kitas atskiras sprendimas dėl pareiškėjo nepriėmimo į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuris, pareiškėjui nesutinkant su šiuo sprendimu, gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėjamas administracinių teismų pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis ABTĮ nustatytų procesinių priemonių, kad surinktų įrodymų pagrindu būtų galima padaryti aiškias išvadas minėtu klausimu. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. nebuvo kreiptasi į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl duomenų, reikšmingų skundo priėmimo klausimui tinkamai išspręsti, pateikimo (ABTĮ 12 str.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2026 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-286-1047/2026