Klausimas. Dėl privalomojo nurodymo pašalinti kilnojamąjį vagonėlį (namelį) iš gamtinio draustinio teisėtumo
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti kilnojamąjį vagonėlį iš jam priklausančio žemės sklypo, patenkančio į kraštovaizdžio draustinį (toliau – Privalomasis nurodymas), ir jį palikusio galioti AAD sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. LVAT teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į gamtinių ir kompleksinių (kraštovaizdžio) draustinių teritoriją ir žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 69 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami: a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte; b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus; c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti; d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės; e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą; f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (SŽNSĮ 10 str.).
Pareiškėjas tvirtino, kad žemės sklype esantis kilnojamasis vagonėlis (namelis) faktiškai naudojamas kaip bitidė, o tai yra leidžiama pagal galiojantį teisinį reguliavimą, be to, šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad jis vagonėlį naudotų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad SŽNSĮ nenustato bitidės apibrėžimo, o visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bitidė apibūdinama kaip „įrenginys aviliams su bitėmis laikyti. <...>Stacionari bitidė įrengiama pastate, kuriame dviem aukštais išdėstomi aviliai, sienose padaromos angos (lakos) bitėms skraidyti. Bitės mažiau klaidžioja, kai viename aukštyje įrengiamos tik 3 lakos. Vežiojamoji bitidė turi važiuoklę su ratais, ją gali tempti traktorius, sunkvežimis, lengvasis automobilis. Bitidėje telpa 8–40 avilių. <...>“. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad kilnojamasis vagonėlis faktiškai nėra naudojamas kaip bitidė, pareiškėjas jį naudoja kitais tikslais. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo bitynas buvo įregistruotas jau po byloje ginčytų Privalomojo nurodymo ir AAD sprendimo priėmimo.
Pažymėta, kad pagal SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 18 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose laikyti ir naudoti vagonėlius ar kitus kilnojamus objektus ar įrenginius yra draudžiama ne tik apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo, bet ir kitiems tikslams. Tai reiškia, kad toks draudimas numatytas iš esmės bet kokiems atvejams, išskyrus šiame punkte numatytas išimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas byloje neįrodė, kad jo atvejis patenka į šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkte numatytas išimtis, konkrečiai į d punkte numatytą išimtį.
2026 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-633-492/2026