Klausimas. Dėl prievolės sumokėti mokesčius panaikinimo ar atidėjimo, kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo

Apžvelgiamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, nesutikdamas su atstovaujamojo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, teigė, kad, teismams neteisingai aiškinus teisės aktų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos perkėlimą trečiajam asmeniui, nuostatas, buvo netinkamai nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujamos bendrovės kreditorė laikotarpiu nuo tada, kai bendrovė VMI pateikė prašymus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, iki VMI sprendimų netenkinti šių prašymų priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, mokesčių mokėtojui pateikus prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, sustabdomi ar nepradedami priverstinio išieškojimo veiksmai, bet pati prievolė sumokėti mokesčius nėra panaikinama ar atidedamas jos įvykdymo terminas. Nepaisant sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties ir paduoto prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojas yra laikomas skolininku, o VMI – tokio mokesčių mokėtojo kreditore. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, bendrovės prašymų nagrinėjimo metu VMI dėl bendrovės nesumokėto PVM buvo bendrovės trečiosios eilės kreditore, kaip tai nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo prašymą atmetė.