Klausimas. Dėl juridinio asmens vadovo administracinės atsakomybės, kaltinimo pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį formuluotės ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisės žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis

Apžvelgiamoje administracinio nusižengimo byloje institucijos nutarimu bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį už tai, kad bendrovė neteisėtai (neturėdama sutikimo) komerciniais tikslais platino gretutinių teisių objektus (kitai bendrovei priklausančias televizijos programas) ir bendrovės vadovas neužtikrino, kad būtų išvengta tokių pažeidimų. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo įgaliotas atstovas teigė, kad teismai neįvertino, jog asmuo negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip ūkio subjekto vadovas, nes ANK 122 straipsnio 3 dalis tokios galimybės neįtvirtina. Taip pat pareiškėjai teigė, kad administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui buvo netinkamai suformuluotas kaltinimas ir pažeista jo teisė žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad už administracinius nusižengimus, siejamus su juridinio asmens veikla, administracinėn atsakomybėn paprastai traukiamas juridinio asmens atstovas, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo. Juridinio asmens vadovas už konkretų administracinį nusižengimą, padarytą juridinio asmens veikloje, atsako tiek, kiek šios neteisėtos veikos padarymas nulemtas jo priimtais sprendimais vadovaujant juridiniam asmeniui. Todėl formuluojant kaltinimą juridinio asmens vadovui nurodoma ne juridinio asmens, o jo paties padaryta neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), kuria realizuojami konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymiai. ANK 122 straipsnio 3 dalies ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos patvirtina, kad atsakomybė už juridinio asmens neteisėtą veiklą naudojant kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus pirmiausia tenka vadovui, dėl kurio valinių sprendimų tai įvyksta. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad tam tikros pareigos juridinio asmens veikloje gali būti paskirtos ir kitiems asmenims. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė už juridinio asmens veikloje padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 122 straipsnio 3 dalį gali kilti platesniam subjektų ratui – ne tik juridinių asmenų vadovams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims.

Dėl kaltinimo formulavimo teisėjų kolegija pažymėjo, kad aptariamu atveju padarytas administracinis nusižengimas (ANK 122 straipsnio 3 dalis) aprašytas netinkamai. Pirma, televizijos programų neteisėtas platinimas priskirtas juridiniam asmeniui, o ne jo vadovui; antra, bendrovės vadovo, kaip administracinio nusižengimo subjekto, veika aprašyta kaip neužtikrinimas, kad būtų išvengta tokių pažeidimų. Tokia forma bendrovės vadovo neveikimo įvardijimas neįtvirtina aiškumo dėl to, kokią konkrečiai ANK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvią veiką jis padarė. Be to, iš tokio aprašymo taip pat galima klaidingai suprasti, kad bendrovės vadovas teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad institucija, formuluodama kaltinimą administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui, pernelyg plačiai aiškino ANK 122 straipsnio 3 dalį ir surašė ANK 609 straipsnio 1 dalies bei 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkančius protokolą ir nutarimą. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą ir patvirtinęs pateikto kaltinimo pagrįstumą, šių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų neištaisė ir pripažino, kad bendrovės vadovas teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nors ANK 122 straipsnyje aprašyti teisės pažeidimai gali būti padaryti tik tiesiogine tyčia. Apygardos teismas, nors ir patvirtino apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto bendrovės vadovo veikos požymius išdėstė kitaip, t. y. kad ji pasireiškė tiek veikimu (bendrovės vadovas, įdiegdamas neteisėtai kitam subjektui priklausančias televizijos programas (gretutinių teisių objektą) ir jas siūlydamas savo klientui, veikė aktyviai – atliko tiek atgaminimą, tiek neteisėtą platinimą ar kitokį panaudojimą ANK 122 straipsnio 3 dalies prasme), tiek neveikimu (neveikimas buvo bendrovės vadovo pirminio veikimo pasekmė, kai jis neužtikrino, kad būtų nutrauktas jo paties inicijuotas neteisėtas televizijos programų retransliavimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu apygardos teismas, savo iniciatyva iš esmės pakeitęs administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, priėmė siurprizinį sprendimą, pažeidžiantį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis, būti išklausytam dėl pakeisto kaltinimo (ANK 571 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad apygardos teismas, atskleisdamas naujai suformuluotus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos požymius, skundžiamoje nutartyje priskyrė jam tokius veiksmus kaip kitam subjektui priklausančių televizijos programų neteisėtas įdiegimas, atgaminimas, kitoks panaudojimas, tačiau administracinio nusižengimo protokole šie veiksmai nebuvo minimi. Kartu tai reiškia, kad taip buvo pažeistas teisingo proceso principas, nesilaikyta draudimo pabloginti asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Be to, apygardos teismas šių naujų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priskiriamų neteisėtų veiksmų nepagrindė konkrečiais įrodymais.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiau nurodytus pažeidimus pripažino esminiais, dėl to panaikino institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir perdavė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijai.