Pradžia › Teismų praktika › Administracinė teisė › Administracinių nusižengimų teisė (ANK) › nutartis
← Grįžti į „Administracinių nusižengimų teisė (ANK)“

Trunkamojo administracinio nusižengimo senaties skaičiavimas (ANK 39 str.)

2AT-10-495/2026bylos Nr.
2026-03-10data
2026 m. kovasLAT apžvalga

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius

📄 Skaityti apžvalgą

Apžvalga atsidaro naujame skirtuke.

Klausimas

Dėl trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momento

Suformuluota taisyklė

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nebejotinai reikšminga tiek užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumą, tiek ir įgyvendinti jos paskirtį, tačiau tai turi būti atliekama, laikantis imperatyvių teisės aktuose nustatytų terminų. Administracinės nuobaudos paskyrimo terminai garantuoja, kad nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo nusižengimo padarymo, kadangi tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiama ją skiriant. Juo labiau kad ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, skiriant administracinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi ir operatyvumo bei protingumo principais. Šiuo atveju nustatyta, kad pati institucija nesudarė galimybių laiku įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, t. y. iki 2019 m. liepos 1 d. JADIS tvarkytojui (t. y. institucijai) pateikti informaciją apie bendrijos naudos gavėjus, nes Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemis (JANGIS) realiai pradėjo veikti tik 2022 m. sausio 3 d. Be to, PPTFPĮ pakeitimo įstatymu įtvirtintas 2019 m. liepos 1 d. terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta tokia pareiga, nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas naujas terminas šiai įstatymo įtvirtintai pareigai įvykdyti. Tai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta reali galimybė įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ne tik iki 2019 m. liepos 1 d., bet ir iki 2022 m. sausio 3 d. Kita vertus, įstatymo nuostata, pareigos įvykdymą susiejusi su konkrečiu terminu, keičiama nebuvo. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (2019 m. liepos 1 d.) ir nesant teisės aktu nustatyto kito (naujo) termino juridinio asmens vadovui pateikti duomenis apie naudos gavėjus, jos įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad institucijos nutarimu pareiškėjui inkriminuoti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei JADIS nuostatų 13 punkto pažeidimai, tačiau šiuose teisės aktuose yra nustatyti skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms, t. y., pakeitus PPTFPĮ reguliavimą, pirminiai duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus turėjo būti pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., o 10 dienų terminas nustatytas pasikeitusiems duomenims pateikti. Todėl lieka neaišku, kokius konkrečiai specialius teisės aktus pareiškėjas pažeidė – ar įstatyme nustatytą pareigą pateikti pirminius duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus iki 2019 m. liepos 1 d., ar pateikti pasikeitusius duomenis per 10 dienų nuo jų pasikeitimo. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog aktualiu laikotarpiu bendrijos naudos gavėjai keitėsi. Be kita ko, institucijos nutarime aptariamo administracinio nusižengimo aplinkybės iš viso nėra siejamos su 2022 m. sausio 3 d. terminu, nuo kurio atsirado objektyvi galimybė JADIS tvarkytojui pateikti duomenis apie juridinių asmenų naudos gavėjus.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo mėn. teismų praktikos apžvalga. Apžvalga informacinio pobūdžio.