Klausimas. Dėl trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momento
Apžvelgiamoje administracinio nusižengimo byloje 2025 m. balandžio 15 d. institucijos nutarimu advokatų profesinės bendrijos (toliau – bendrija) vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo, nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) tvarkytojui informacijos apie bendrijos naudos gavėjus, kai, pagal 2017 m. birželio 29 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 (toliau – PPTFPĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie juridinio asmens naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną bendrijos vadovui nutraukė, pripažinęs, kad institucijai apie privalomai teiktinų duomenų nepateikimą turėjo būti žinoma nuo 2019 m. liepos 1 d., kai baigėsi pareigos pateikti tokius duomenis įvykdymo terminas, todėl, 2025 m. balandžio 15 d. paskiriant bendrijos vadovui administracinę nuobaudą, ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas jau buvo suėjęs. Tuo tarpu apygardos teismas tokiai apylinkės teismo pozicijai nepritarė ir nusprendė, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pradžia laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena – 2025 m. vasario 19 d., kai buvo atliktas bendrijos duomenų patikrinimas ir jos vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą bendrijos vadovas teigė, kad apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą, netinkamai nustatė trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momentą, taip netinkamai pritaikė ANK 39 straipsnio nuostatas ir padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, lėmusį nepagrįstos nutarties priėmimą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nebejotinai reikšminga tiek užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumą, tiek ir įgyvendinti jos paskirtį, tačiau tai turi būti atliekama, laikantis imperatyvių teisės aktuose nustatytų terminų. Administracinės nuobaudos paskyrimo terminai garantuoja, kad nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo nusižengimo padarymo, kadangi tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiama ją skiriant. Juo labiau kad ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, skiriant administracinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi ir operatyvumo bei protingumo principais. Šiuo atveju nustatyta, kad pati institucija nesudarė galimybių laiku įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, t. y. iki 2019 m. liepos 1 d. JADIS tvarkytojui (t. y. institucijai) pateikti informaciją apie bendrijos naudos gavėjus, nes Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemis (JANGIS) realiai pradėjo veikti tik 2022 m. sausio 3 d. Be to, PPTFPĮ pakeitimo įstatymu įtvirtintas 2019 m. liepos 1 d. terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta tokia pareiga, nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas naujas terminas šiai įstatymo įtvirtintai pareigai įvykdyti. Tai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta reali galimybė įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ne tik iki 2019 m. liepos 1 d., bet ir iki 2022 m. sausio 3 d. Kita vertus, įstatymo nuostata, pareigos įvykdymą susiejusi su konkrečiu terminu, keičiama nebuvo. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (2019 m. liepos 1 d.) ir nesant teisės aktu nustatyto kito (naujo) termino juridinio asmens vadovui pateikti duomenis apie naudos gavėjus, jos įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad institucijos nutarimu pareiškėjui inkriminuoti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei JADIS nuostatų 13 punkto pažeidimai, tačiau šiuose teisės aktuose yra nustatyti skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms, t. y., pakeitus PPTFPĮ reguliavimą, pirminiai duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus turėjo būti pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., o 10 dienų terminas nustatytas pasikeitusiems duomenims pateikti. Todėl lieka neaišku, kokius konkrečiai specialius teisės aktus pareiškėjas pažeidė – ar įstatyme nustatytą pareigą pateikti pirminius duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus iki 2019 m. liepos 1 d., ar pateikti pasikeitusius duomenis per 10 dienų nuo jų pasikeitimo. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog aktualiu laikotarpiu bendrijos naudos gavėjai keitėsi. Be kita ko, institucijos nutarime aptariamo administracinio nusižengimo aplinkybės iš viso nėra siejamos su 2022 m. sausio 3 d. terminu, nuo kurio atsirado objektyvi galimybė JADIS tvarkytojui pateikti duomenis apie juridinių asmenų naudos gavėjus.
Taigi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn 2025 m. balandžio 15 d. už pareigos, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., neįvykdymą nėra suderinamas su administracinės atsakomybės realizavimu per protingą terminą. Juo labiau kad šiuo atveju pažeidimas susijęs su duomenų nepateikimu institucijai, pagal JADIS nuostatus turinčiai nuolatinę ir tiesioginę prieigą prie valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančių duomenų, o jos viena pagrindinių veiklos sričių – tokių duomenų tvarkymas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apygardos teismo nutartį panaikino ir apylinkės teismo nutarimą paliko galioti be pakeitimų.