Klausimas. Procesinės pareigos pagal Konvencijos 3 ir 8 straipsnius pažeistos, nes tyrimo ir teisminės institucijos netinkamai reagavo į užsienio turistės skundą dėl išžaginimo, nesilaikė nacionalinio teisinio reguliavimo ir tarptautinių standartų dėl nukentėjusiosios teisės į vertimą ir informaciją apie procesą, apsaugos nuo nebūtinų kontaktų su įtariamuoju, taip pat išsamiai neištyrė ir neišanalizavo bylos aplinkybių smurto dėl lyties požiūriu.
Šioje byloje pareiškėja – įvykių metu aštuoniolikmetė Jungtinės Karalystės pilietė – skundėsi tuo, kad Graikijos teisėsaugos institucijos neįvykdė savo pozityviųjų pareigų atlikti veiksmingą tyrimą ir baudžiamąjį procesą dėl jos išžaginimo atostogų Graikijoje metu, kartu apsaugodamos jos, kaip smurto dėl lyties aukos, teises. EŽTT nustatė Konvencijos 3 ir 8 straipsnių pažeidimą, nes valstybės institucijos, netaikydamos Graikijos teisėje įtvirtinto tinkamo teisinio reguliavimo, nesilaikė jautraus požiūrio į nukentėjusiąją, kaip reikalavo intymus bylos dalykas ir jaunas merginos, galimai išžagintos per atostogas užsienio šalyje, amžius, nesiėmė priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesniam jos traumavimui dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, nepakankamai atsižvelgė į jos poreikius, neinformavo apie jos, kaip aukos, teises, neanalizavo bylos aplinkybių smurto dėl lyties požiūriu, nepanaudojo turimų galimybių nustatyti visas bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į ypatingus psichologinius veiksnius, būdingus tokioms išžaginimo byloms, neįvertino įvairių parodymų patikimumo atsižvelgdamos į situacijos kontekstą, taip pat pateikė prieštaringą teismo medicinos ekspertizės išvados vertinimą. EŽTT konstatavo, kad visa tai ne pavienės klaidos, o reikšmingi proceso trūkumai.
EŽTT pabrėžė, kad yra dėmesingas aukų teisių apsaugos, atsižvelgiant į smurto suvokimą lyties aspektu, svarbai ir pritaria didėjančiam jos supratimui, taip pat pažymėjo, kad atsižvelgs į šias teises vertindamas, kaip valstybė laikosi savo pozityviųjų pareigų pagal Konvencijos 3 ir 8 straipsnius. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija) taikoma visų formų smurtui prieš moteris ir joje nustatyta išsami smurto prieš moteris prevencijos, baudžiamojo persekiojimo ir panaikinimo bei aukų apsaugos sistema. Be to, Europos Sąjungos 2012 m. spalio 25 d. direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, sustiprinamos nusikaltimų aukų teisės, nustatomi būtiniausi jų teisių, paramos ir apsaugos standartai ir valstybėms narėms nustatomos atitinkamos pareigos.
Panašūs įpareigojimai taip pat kyla iš kitų tarptautinių dokumentų, pavyzdžiui, JT Generalinės Asamblėjos 1985 m. lapkričio 29 d. Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms deklaracijos (1985 m. lapkričio 29 d. rezoliucija 40/34) ir 2022 m. rugsėjo 2 d. rezoliucijos 76/304 dėl tarptautinio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti seksualinį smurtą patyrusių asmenų teisę į teisingumą, teisių gynimo priemones ir pagalbą.
EŽTT nustatė, kad kai tik valstybės institucijos buvo informuotos apie įvykį, jos nedelsdamos reagavo vykdydamos savo pareigą atlikti tyrimą: atliko apklausas, medicininę apžiūrą ir teismo medicinos ekspertizę, sulaikė įtariamąjį. Pareiškėjai pateikus baudžiamąjį skundą, daugmaž per vienerius metus buvo atliktas pirminis policijos tyrimas, pagrindinis tyrimas, po to nedelsiant buvo priimtas prokuroro pasiūlymas ir jį patvirtinęs teismo sprendimas. Kaip teigė pareiškėja, policijos tyrimo metu jai nebuvo užtikrintas nešališkas kvalifikuoto vertėjo žodžiu vertimas, ji negalėjo patikrinti, ar jos pareiškimas graikų kalba iš jos žodžių surašytas teisingai. EŽTT pažymėjo, kad tyrime dalyvavęs prisiekęs vertėjas žodžiu išvertė pareiškėjai užrašytą jos pareiškimo turinį, tačiau pagal Graikijos teisę vertėjai žodžiu paprastai skiriami iš nustatyta tvarka sudaromo sąrašo; itin skubiais atvejais, kai neįmanoma paskirti vertėjo iš sąraše esančių asmenų, vertėju gali būti paskirtas į sąrašą neįtrauktas asmuo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos vertėjas buvo turizmo agentas, jos atostogas organizavusios įmonės atstovas (pasak pareiškėjos, viešbučio, kuriame ji gyveno, savininkas). Vyriausybė nepateikė jokios informacijos ar dokumentų apie pirmiau nurodyto vertėjų sąrašo buvimą, konkrečius institucijų paaiškinimus dėl to, ar būta „itin skubaus atvejo“ ir ar jos dėjo pastangas paskirti vertėją pasinaudodamos sąrašu, kuris sudaromas nešališkai ir kuriame nurodyti jame esančių asmenų patikrinti įgūdžiai. Valstybės institucijos taip pat neinformavo pareiškėjos apie jos teisę pateikti prieštaravimus dėl vertimo žodžiu kokybės, kaip nustatyta Graikijos teisėje. Be to, parodant įtariamąjį atpažinti policijos įstaigoje ir ligoninėje, kur buvo atliekamos medicininės apžiūros, būta tiesioginio pareiškėjos kontakto su įtariamuoju, o tai rodo, kad institucijos nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta jų tarpusavio kontakto ir būtų užtikrintas pareiškėjos privatumas taikant tokį atpažinimo ir įrodymų rinkimo būdą, kuris leistų išvengti bauginimo ir streso, nepakenkiant tyrimo veiksmingumui.
EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, jog nebuvo laikomasi Graikijos teisės reikalavimų, kad kai tiriama seksualinė prievarta, turi dalyvauti tos pačios lyties pareigūnai, pareiškėja davė parodymus policijos pareigūnui vyrui, dalyvaujant policijos pareigūnei moteriai, atliekančiai antrojo tyrėjo funkcijas. Be to, pareiškėjai jai suprantama kalba nebuvo suteikta jokia informacija, susijusi su medicininėmis apžiūromis ar baudžiamojo tyrimo procesu, kaip ji teigė, dėl to jai buvo sunku sekti visą procesą ir ji jautėsi suklaidinta. EŽTT nepateikta duomenų, kad kompetentingos institucijos pareiškėjai įteikė jos skundo vertimo kopiją, nors teisė ją gauti nustatyta Graikijos teisėje, ir neatrodo, kad ėmėsi kokių nors priemonių, kad suteiktų pareiškėjai atitinkamą informaciją apie jos teises ir bendrą jos skundo nagrinėjimo eigą.
Dėl, užbaigiant pareiškėjos skundo tyrimą, Graikijos teisminių institucijų priimtų sprendimų EŽTT pripažino, kad institucijos susidūrė su sunkia užduotimi išspręsti išžaginimo bylą remdamosi dviem prieštaringomis įvykių versijomis, ir nenuvertino prokuroro ir teismo pastangų. Pagal EŽTT praktiką panašiose bylose, esant dviem nesuderinamoms faktų versijoms, reikia įvertinti duotų parodymų patikimumą atsižvelgiant į kontekstą ir patikrinti visas susijusias bylos aplinkybes. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos motina, kuri buvo su ja iš karto po tiriamo įvykio, ir įtariamojo kolega buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau prokuroras ir teismai jų parodymų priimtuose sprendimuose nepaminėjo, be to, nepasisakė dėl pareiškėjos psichologinės būklės po įvykio ar tariamo kaltininko įvykių versijos patikimumo, atsižvelgdami, pavyzdžiui, į pareiškėjos amžių ir nepatyrimą, į tai, ar buvo kokia nors potenciali priežastis, dėl kurios ji galėjo jį melagingai apkaltinti.
Atrodo, kad, nebuvus įvykio liudininkų, prokurorė be jokių išlygų priėmė įtariamojo pateiktą versiją, o pareiškėjos kaltinimus įvertino kaip nepagrįstus. Nuoroda į pareiškėjos ir įtariamojo flirtą, kurį tariamai pastebėjo jos motina, neva pasiūliusi jam nusivesti pareiškėją pavalgyti ir išgerti, kilo iš įtariamojo versijos, o pareiškėjos ir jos motinos parodymai minėtų aplinkybių nepatvirtino. Sprendimuose padaryta išvada, kad pareiškėjos 2.50 val. išsiųsta žinutė motinai, jog viskas gerai, rodo, neva viskas vyko pagal abiejų norus, prieštarauja pareiškėjos parodymams, kad tuo metu ji su įtariamuoju dar buvo bare, o užpuolimas įvyko jau po to. Prokuroro pasiūlyme, remiantis teismo medicinos ekspertizės aktu, daroma išvada, kad pareiškėjos apžiūros metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad įtariamasis ją imobilizavo ir fizine jėga įveikė jos pasipriešinimą, o perigenitalinėje srityje nenustatyta fizinio smurto pėdsakų, tačiau apžiūros rezultatai atitinka lytinį aktą ir mergystės plėvės plyšimą.
Tačiau EŽTT negalėjo nepaisyti to, kad šiame ekspertizės akte nebuvo pateikta jokių išvadų dėl imobilizacijos ir pasipriešinimo įveikimo didesne fizine jėga, taip pat jokių duomenų, kurie prieštarautų pareiškėjos teiginiui, kad ji buvo priversta atsiklaupti, smarkiai pastumta ir jai neleista atsikelti. Konstatuotos dvi gyjančios mėlynės ant jos šlaunų, vienas neseniai padarytas nedidelis įbrėžimas dešiniojo kelio sąnario išorinėje pusėje ir dvi mėlynės dešiniojo blauzdikaulio išorinėje pusėje, tačiau nenurodyta, kada jos buvo padarytos; taip pat buvo nustatyti neseniai padaryti lytinių organų sužalojimai, tačiau nepadaryta galutinė išvada dėl išžaginimo. Prokurorė nurodė, kad pareiškėja nepateikė įtikinamo paaiškinimo, kaip ji iš baro zonos pateko į viešbučio rūsį ir kodėl įtariamasis, jos teigimu, ją ką tik išžaginęs, lydėjo ją į viešbutį, o įtariamojo parodymai, kad pareiškėja sutiko su lytiniu aktu, yra pagrįsti.
EŽTT teikė ypatingą reikšmę tam, kad prokurorė padarė nepakankamai pagrįstą išvadą ir prielaidą dėl pareiškėjos sutikimo, taip pat ir dėl to, kad ji nuėjo į rūsio patalpas. Prokurorė neįvertino pareiškėjos teiginio, kad ji neatsisakė būti palydėta iki viešbučio, nes buvo išsigandusi, patikimumo ir neatsižvelgė į jos, kaip seksualinės prievartos aukos, galimą psichologinę būseną. Šiuo aspektu EŽTT atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitą „Emocinė reakcija po rimčiausio smurto atvejo nuo 15 metų amžiaus“ dėl emocinės reakcijos į ne partnerio seksualinį smurtą. Šioje ataskaitoje atskleista, kad daugeliu atvejų moterys jautė baimę arba buvo šoko būsenos, labai dažnai – gėdos ar kaltės jausmą. Teismas taip pat pažymėjo, kad prokuroro pasiūlyme nebuvo įvertinta pareiškėjos psichikos būklė (ji pripažino, kad tą vakarą buvo išgėrusi tris alkoholinius gėrimus ir jautėsi apsvaigusi) ir nepaminėti gautų jos kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatai.
Neatsižvelgta ir į asmenines pareiškėjos aplinkybes, pavyzdžiui, jos jauną amžių ir seksualinės patirties stoką. Nacionalinis teismas rėmėsi prokurorės pasiūlymu dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir jų teisminio įvertinimo ir nusprendė, kad nepakanka duomenų viešam baudžiamajam procesui dėl išžaginimo panaudojant fizinį smurtą tęsti, kad baudžiamasis procesas nutrauktinas. Taigi, EŽTT nuomone, teisminės institucijos nepanaudojo turimų galimybių nustatyti visas bylos aplinkybes ir nepakankamai įvertino skirtingų įvykio versijų patikimumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, EŽTT, nepareikšdamas nuomonės dėl įtariamojo kaltumo, nusprendė, kad tyrimo ir teisminės institucijos neišnagrinėjo bylos kruopščiai, kaip reikalaujama siekiant tinkamai vykdyti savo pozityviuosius įsipareigojimus pagal Konvenciją.
Šiuos argumentus patvirtino ir 2023 m. lapkričio mėn. paskelbta Ekspertų grupės dėl veiksmų prieš smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje (toliau – GREVIO) ataskaita apie Graikiją, joje konstatuojami įvairūs nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs Graikijos institucijų reagavimo į smurtą prieš moteris trūkumai.
EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 3 ir 8 straipsnių pažeidimą.