Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista, nes, nagrinėjant generalinės prokuratūros kasacinį skundą rezonansinėje baudžiamojoje byloje, dalyvavo teisėjas, šios bylos apeliacinio proceso metu ir rengiant minėtą kasacinį skundą ėjęs generalinio prokuroro pareigas.

Šioje byloje pareiškėjas – politikas, buvęs Tbilisio miesto meras, nuteistas už kvalifikuotą turto pasisavinimą, skundėsi Gruzijos Kasacinio Teismo nešališkumo trūkumu, nes, šio teismo teisėjų kolegijai nagrinėjant ir tenkinant generalinės prokuratūros kasacinį skundą, dalyvavo teisėjas, anksčiau ėjęs generalinio prokuroro pareigas. EŽTT nustatė teisės į nešališką teismą pažeidimą, nes, atsižvelgiant į didelį pareiškėjo baudžiamosios bylos politinį jautrumą, taip pat į generalinio prokuroro vaidmenį ir įgaliojimus Gruzijos prokuratūroje, buvusio generalinio prokuroro įtraukimo į kasacinio teismo teisėjų kolegiją, nagrinėjusią pareiškėjo bylą, pakako, kad būtų galima suabejoti objektyviuoju šio teismo nešališkumu.

EŽTT nurodė, kad nebuvo įrodyta ar teigiama, jog minėtas teisėjas turėjo ar išreiškė kokių nors asmeninių įsitikinimų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl jo subjektyviojo nešališkumo. Pagal objektyvųjį testą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių, kad teisėjas atliko dvigubą vaidmenį jo baudžiamojoje byloje. Be to, vien tai, kad teisėjas anksčiau buvo prokuratūros pareigūnas, nėra priežastis baimintis, kad jam trūksta nešališkumo. Kita vertus, tuo metu, kai aptariamas būsimasis teisėjas vadovavo šalies prokuratūrai, pareiškėjo bylą nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, vėliau generalinės prokuratūros tyrimo skyriuje buvo priimtas sprendimas pateikti kasacinį skundą. Taigi būsimasis teisėjas buvo hierarchinės struktūros viršūnėje, o visi prokurorai buvo jam pavaldūs. Be to, pagal Gruzijos prokuratūros įstatymą jis galėjo duoti nurodymus bet kuriam iš jų, taip pat savo pirmajam pavaduotojui, atsakingam už bendrą tyrimo padalinio, vadovavusio pareiškėjo bylai, priežiūrą, ir prašyti pavaldžių prokurorų pateikti naujausią informaciją apie bylos eigą.

EŽTT nusprendė, kad, atsižvelgiant į generalinio prokuroro vaidmenį ir plačius įgaliojimus bei į politiškai jautrų kontekstą, kuriame buvo vykdomas didelio atgarsio sulaukęs pareiškėjo teismo procesas, būsimasis teisėjas, būdamas generalinis prokuroras, turėjo būti susipažinęs su vidine informacija apie prokuratūros strategiją baudžiamajame procese. Ši realybė turėjo būti akivaizdi išoriniam objektyviam stebėtojui. Todėl konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis buvo nustatomų (realių, apčiuopiamų) faktų, kurie galėjo sukelti objektyviai pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendimą pateikti kasacinį skundą, kurį tenkinant galiausiai buvo perkvalifikuota pareiškėjo veika ir sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė, priėmė generalinė prokuratūra, kai minėtas teisėjas ėjo generalinio prokuroro pareigas. Šiame kontekste EŽTT pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti objektyvųjį nešališkumą ir pasitikėjimą teisingumo sistema, svarbu tai, kaip situacija atrodo.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.