Klausimas. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė gintis padedant gynėjui pažeistos nuteisus kaltinamąjį remiantis jo ir bendrininko parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje, neužtikrinus jų teisės į gynėją.

Šioje byloje pareiškėjas, Bulgarijos pilietis, kartu su kitu asmeniu nuteistas už nužudymą, skundėsi teisės gintis padedant gynėjui pažeidimu dėl Belgijos teisėje nustatytų teisės į gynėją ribojimų ikiteisminio tyrimo metu. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimą, nes pareiškėjo parodymai apie baudžiamojo proceso metu tiriamas aplinkybes, duoti iš viso neužtikrinus jam teisės į gynėją arba nepagrįstai ją suvaržant (pvz., neužtikrinant gynėjo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus su ginamuoju), buvo reikšmingi vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą ir jį nuteisiant. Be to, teismai nacionaliniame procese nepaisė svarbios aplinkybės, kad pareiškėjo bendrininkas ikiteisminio tyrimo metu davė lemiamus pareiškėją kaltinančius parodymus, neužtikrinus šio bendrininko teisės į gynėją.

Pirmiausia EŽTT nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas baudžiamasis procesas vyko po EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Salduz prieš Turkiją priėmimo 2008 m.; toje byloje Teismas nustatė taisyklę, kad teisė į gynėją taikoma nuo pirmosios įtariamojo apklausos momento. EŽTT taip pat priminė, kad Didžiosios kolegijos byloje Beuze prieš Belgiją jis jau yra nusprendęs, kad pagal tuo metu galiojusį Belgijos teisinį reguliavimą, aktualų ir nagrinėjamoje byloje, nustatyti teisės į gynėją apribojimai buvo itin didelės apimties, bendro ir privalomojo pobūdžio. Pagal šį reguliavimą pareiškėjas turėjo teisę tartis su savo gynėju tik ikiteisminio tyrimo teisėjui pabaigus jo pirmąją apklausą ir paskyrus suėmimą. Jis nesant gynėjo (iš pradžių iš viso nesant galimybės šiam dalyvauti procese, vėliau ribojant galimybę dalyvauti atliekant procesinius veiksmus) buvo apie dešimt kartų apklaustas policijos pareigūnų ir galiausiai ikiteisminio tyrimo teisėjo apie veiksmus, už kuriuos vėliau ir nuteistas; gynėjas nedalyvavo ir atliekant pareiškėjo tyrimą poligrafu.

Tai, kad vienos iš apklausų metu pareiškėjui buvo leista pasitarti su advokatu telefonu ir kad šis dalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėjui pakartotinai jį apklausiant, nesumažino ankstesnių apribojimų poveikio. EŽTT konstatavo, kad pareiškėjui, nuo pat baudžiamojo tyrimo pradžios turėjusiam teisę į Konvencijos 6 straipsnio apsaugą, nebuvo suteikta galimybė kreiptis į gynėją, nors jis jau buvo kaltinamasis šios nuostatos prasme; minėta teisė buvo ribojama viso ikiteisminio tyrimo metu. Nesant įtikinamų priežasčių taikyti tokius pareiškėjo teisės į gynėją apribojimus, EŽTT labai griežtai vertino proceso teisingumą, juolab kad apribojimai kilo iš tuo metu galiojusių teisės aktų, tad buvo bendro ir privalomojo pobūdžio. Vyriausybė turėjo įtikinamai įrodyti, kad pareiškėjo baudžiamoji byla vis dėlto buvo išnagrinėta teisingai.

EŽTT nurodė, kad pareiškėjas buvo suaugęs asmuo, prieš suėmimą kelerius metus gyveno Belgijoje. Nors nemokėjo proceso kalbos – nyderlandų, jis galėjo reikšti savo mintis bulgarų kalba, procese dalyvavo vertėjas. Taigi pareiškėjas nebuvo labiau pažeidžiamas, nei paprastai būna kiti asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kadangi bylai aktuali nacionalinė teisė neatitiko Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bendras proceso teisingumas negalėjo būti užtikrintas vien tik teisės aktuose nustatytomis abstrakčiomis garantijomis, taigi EŽTT turėjo išnagrinėti, ar atitinkamų teisės nuostatų taikymas turėjo kompensuojamąjį poveikį praktiškai, užtikrinant proceso kaip visumos teisingumą. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas po pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją galėjo laisvai bendrauti su savo gynėju, kurį laiką gynėjas nebūdavo informuojamas apie jo apklausų datas, kad būtų galima iš anksto joms pasiruošti.

Tokiomis aplinkybėmis laisvo bendravimo su advokatu ne apklausų metu nepakako, kad būtų ištaisytas suvaržymas, taikytas pirminėje tyrimo stadijoje. Nors pareiškėjo gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo teisėjui pakartotinai jį apklausiant ir konsultacija telefonu vienos apklausos metu įgalino pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu pasinaudoti tam tikromis teisinėmis konsultacijomis, tai neturėjo pakankamo kompensuojamojo poveikio. Vertindamas pareiškėjo nesant gynėjui duotų parodymų pobūdį, EŽTT nurodė, kad nors jis neprisipažino dėl nusikaltimo, kurio padarymu buvo įtariamas, parodymai buvo išsamūs ir turėjo lemiamą įtaką proceso baigčiai. Tyrimo pradžioje pareiškėjas, būdamas supažindintas su kitų asmenų duotais parodymais, išsamiai papasakojo apie savo santykius su nukentėjusiuoju ir tai, ką žinojo apie bylos aplinkybes.

Apklausiamas sulaikymo dieną, jis vėl pateikė tyrėjams išsamią informaciją, įskaitant apie savo finansines problemas, o tai vėliau buvo traktuojama kaip nusikaltimo motyvas ir turėjo tam tikrą įtaką nuteisiant pareiškėją. Jis taip pat davė parodymus, kurie sukėlė įtarimų dėl jo tikrojo dalyvavimo tiriamuose įvykiuose. Be to, nors tuo metu galiojęs įstatymas reikalavo pareiškėjo sutikimo prieš atliekant tyrimą poligrafu, jis šio tyrimo metu pateikė atsakymus, kurie buvo pripažinti melagingais ir tapo kaltinamuoju įrodymu. Toliau EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad, perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kompetentingo teismo kaltinimo kolegija nepatikrino minėtų procesinių pažeidimų, nors galėjo tai padaryti ir savo iniciatyva. Taigi visi protokolai, kuriuose buvo užfiksuoti pareiškėjo nesant gynėjui duoti parodymai, liko baudžiamosios bylos medžiagoje, pateiktoje teismui nagrinėti.

Nors pareiškėjas, remdamasis minėtąja EŽTT Salduz byla, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pripažinti nepriimtinais gynėjui nedalyvaujant atliktų tyrimo veiksmų rezultatus ir nutraukti baudžiamąją bylą, šis teismas prašymą atmetė ir pripažino minėtus įrodymus priimtinais. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo kiekvieną apklausos protokolą, jis sutelkė dėmesį į tai, kad apklausos nebuvo vykdomos panaudojant prievartą, ir nusprendė, kad pareiškėjas nedavė jokių save kaltinančių parodymų. EŽTT pažymėjo, kad šis teiginys prieštarauja kaltinamajam aktui, iš kurio matyti, kad jo parodymai, duoti nuo pat tyrimo pradžios, kartu su tyrimo poligrafu rezultatais suteikė tyrėjams pagrindą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Be to, nacionalinis teismas nepadarė jokių išvadų iš savo nustatyto fakto, kad pareiškėjas pasinaudojo teise tylėti tik vienos apklausos metu, po pokalbio telefonu su savo advokatu.

EŽTT konstatavo, kad teismai nepakankamai išnagrinėjo gynėjo nebuvimo poveikį pareiškėjo parodymų priimtinumui kaip įrodymo. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl gynėjo nedalyvavimo poveikio jo bendrininko parodymų kokybei, nors šie parodymai buvo lemiami pareiškėjui nuteisti. EŽTT nuomone, Konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad jos automatiškai reiškia trečiųjų asmenų kaltinančių parodymų, duotų nedalyvaujant gynėjui, pašalinimą iš įrodymų visumos. Tačiau dėl tokių parodymų reikia laikytis ypatingo atsargumo. Nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad jie nebūtų duoti dėl daromo spaudimo ar Konvencijos 3 straipsniui („Kankinimo uždraudimas“) priešingų veiksmų.

Dėl pareiškėjo parodymų, duotų nesant gynėjo, panaudojimo EŽTT nurodė, kad kaltinamasis aktas, be įvairių kitų įrodymų, buvo pagrįstas ir pareiškėjo parodymais, duotais nesant gynėjo. Pripažindami jį kaltu dėl nužudymo kaip kurstytoją, prisiekusieji rėmėsi duomenimis, kuriuos galima buvo sujungti į loginę grandinę tik vadovaujantis pareiškėjo, jo bendrininko ir liudytojų parodymų visuma. Nors atrodė, kad bendrininko parodymai turėjo lemiamą reikšmę sprendimui, nes jais pareiškėjas tiesiogiai apkaltinamas, EŽTT nuomone, to nepakako atsverti aplinkybei, kad paties pareiškėjo parodymai, duoti be gynėjo pagalbos, turėjo svarbią reikšmę prisiekusiųjų motyvams. Dėl išdėstytų veiksnių visumos EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta teisingai.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimą.