Klausimas. Teisė į nešališką teismą nepažeista, nes pareiškėjo baudžiamąją bylą antrą kartą kasacine tvarka nagrinėję tie patys teisėjai sprendė kitus klausimus, nei nagrinėti pirmojo kasacinio proceso metu.
Šioje byloje pareiškėjas skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu antrą kartą nagrinėjant jo baudžiamąją bylą dėl dviejų žmonių nužudymo kasacine tvarka, nes du iš trijų kasacinio teismo teisėjų kolegijos, kuri paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, narių dalyvavo ir pirmą kartą nagrinėjant jo kasacinį skundą, kai Latvijos Aukščiausiasis Teismas jau laikėsi pareiškėjui nepalankios pozicijos dėl skirtinos bausmės. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka nuosprendis buvo panaikintas dėl procesinių pažeidimų, kasaciniam teismui nepateikus žemesnės instancijos teismą saistančių nurodymų dėl bausmės skyrimo.
EŽTT nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėjai R. ir K. buvo asmeniškai nusiteikę prieš jį. Todėl byla turi būti nagrinėjama pagal objektyvųjį nešališkumo testą. Pagal EŽTT praktiką, to, kad šie teisėjai du kartus buvo Aukščiausiojo Teismo kolegijos, kasacine tvarka peržiūrėjusios nuosprendį pareiškėjo baudžiamojoje byloje, nariais, nepakanka, kad kiltų objektyviai pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo. Neaišku, kokia apimtimi ir kokiais argumentais pareiškėjas ginčijo apygardos teismo nuosprendį, jis nepateikė EŽTT kasacinio skundo kopijos. Bet kuriuo atveju minėti teisėjai niekaip nebuvo saistomi savo pirmosios kasacinės nutarties, kuria jie panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas kritikavo nuosprendį dėl esminių procesinių pažeidimų, įskaitant tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi svarbiais liudytojų parodymais, neapklausęs šių liudytojų teismo posėdyje, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo asmenybės ir nusikaltimo padarymo aplinkybių.
Kasacinis teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į tuo metu pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus, terminuota laisvės atėmimo bausmė buvo per švelni. Tačiau, atsižvelgiant į šios išvados, kuri buvo priimta kasacine nutartimi, pobūdį ir kontekstą, pirmosios instancijos teismui liko galimybė iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti naują nuosprendį, kuriame pagal nacionalinę teisę būtų ištaisyti visi minėti procesiniai trūkumai, ir atitinkamai pateikti geresnius motyvus dėl terminuoto laisvės atėmimo, o ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimo pareiškėjui, atsižvelgiant į naujai nustatytus faktus. Nors pirmosios instancijos teismas buvo saistomas Aukščiausiojo Teismo nurodymų, susijusių su nacionalinės teisės reikalavimais, pastarasis griežtai neįpareigojo paskirti griežtesnės bausmės ir aiškiai nesirėmė Latvijos BPK nuostata dėl griežtesnės bausmės skyrimo.
Kitaip tariant, pirmąja nutartimi Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija tiesiog įvykdė savo teisinę priedermę įvertinti nuosprendžio atitiktį nacionalinei teisei. Tai, kad teisėjai du kartus dalyvavo tame pačiame baudžiamajame procese prieš pareiškėją, buvo neatsiejama kasacinės kontrolės sistemos dalis ir savaime nekėlė abejonių dėl jų nešališkumo. Be to, EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo Vyriausybės teiginio, jog kasacinis skundas jo byloje buvo išnagrinėtas laikantis Latvijos teisės nuostatų, kuriose nustatytos tinkamos procesinės garantijos, siekiant užtikrinti teisėjų nešališkumą. Pareiškėjas nepaaiškino, ar, o jei taip, tai kodėl, jo nuomone, šios garantijos buvo nepakankamos. Taip pat neaišku, kas jam sutrukdė nacionaliniu lygmeniu pareikšti susirūpinimą dėl minėtų teisėjų nešališkumo trūkumo; nagrinėjant bylą kasacine tvarka, jam padėjo jo pasirinktas advokatas. EŽTT nuomone, šios bylos aplinkybėmis kasaciniam teismui netrūko nešališkumo.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.