Pradžia › Teismų praktika › EŽTT praktika › Sytnyk prieš Ukrainą › santrauka
← Grįžti į sprendimo apžvalgą
Europos Žmogaus Teisių Teismas
SPRENDIMO SANTRAUKA
Sytnyk prieš Ukrainą  ·  peticijos Nr. 16497/20  ·  2025-04-24
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 62. Pilnas sprendimo tekstas – HUDOC.

Klausimas. Teisė į nešališką teismą pažeista situacijoje, kai pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą dėl smulkios korupcijos išnagrinėjo teisėjas, priklausomas nuo jo procesinio oponento – prokuroro dėl liudytojo – potencialaus įtariamojo statuso nesusijusiame ikiteisminiame tyrime.

Šioje byloje pareiškėjas – tuometis Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro direktorius – generalinės prokuratūros iniciatyva buvo nubaustas už administracinį nusižengimą dėl dovanos priėmimo maksimalia apie 120 Eur bauda ir dovanos vertės (apie 840 Eur vertės apgyvendinimas atostogų metu) konfiskavimu, skundėsi pirmosios instancijos teismo šališkumu, nes teisėjas tuo pat metu buvo liudytojas tiriamoje baudžiamojoje byloje dėl korupcijos, kurioje buvo galimas (realus) jo statuso pakeitimas į įtariamojo. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės turėjo būti patikrintos pagal objektyvųjį nešališkumo testą, tačiau nei pats teisėjas, nemotyvuotai atmetęs pareikštą nušalinimą, nei apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

EŽTT nurodė, kad pareiškėjo abejonės teisėjo nešališkumu kilo dėl to, jog tuo metu, kai šis nagrinėjo pareiškėjo bylą pirmosios instancijos teisme esant vieno teisėjo sudėčiai, taip pat dalyvavo kaip liudytojas lygiagrečiame baudžiamajame tyrime dėl įtarimų, kad buvęs prokuroras priėmė kyšį, tariamai siekdamas juo pasidalyti su minėtu teisėju. Remdamasis realia galimybe prokuratūrai bet kuriuo metu pakeisti teisėjo procesinį statusą iš liudytojo į įtariamąjį, pareiškėjas teigė, kad jis negali būti laikomas objektyviai nešališku, ir pareiškė jam nušalinimą. EŽTT nurodė, kad nors pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog teisėjas teismo proceso pradžioje jį pavadino „nusikaltėliu“, skundo esmė nagrinėtina taikant objektyvųjį nešališkumo testą. EŽTT priminė, kad kai teismo nešališkumas ginčijamas dėl priežasčių, kurios iš karto neatrodo akivaizdžiai nepagrįstos, nacionaliniai teismai privalo patikrinti, ar bylą nagrinėjęs teismas buvo nešališkas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, o, atlikdami šį patikrinimą, jie privalo panaudoti visas savo turimas priemones, kad išsklaidytų bet kokias abejones dėl pareiškėjo teiginių realumo ir pobūdžio.

Atsižvelgdamas į visas pareiškėjo bylos aplinkybes, EŽTT manė, kad jo baiminimasis dėl galimo teisėjo priklausomumo nuo priešingos šalies nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir atitinkamai objektyviojo to teisėjo nešališkumo stokos negalėjo būti laikomas iš karto akivaizdžiai nepagrįstu, todėl turėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir išsklaidytas. Juolab atsižvelgiant į tai, kad teismas posėdžiavo esant vieno teisėjo sudėčiai, tad minėtas teisėjas buvo vienintelis sprendimus priimantis asmuo pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje. Tačiau tas pats teisėjas atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą nepateikdamas jokių motyvų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, visiškai neatsižvelgė į susijusį pareiškėjo argumentą, net nepaminėdamas jo savo nutartyje.

Taigi nepagrįstas nušalinimo prašymo atmetimas, nepaisant argumentų, kurie nebuvo nereikšmingi ar nepagrįsti, apeliacinės instancijos teisme nebuvo ištaisytas. EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjo byla nebuvo išnagrinėta nešališko teismo.

EŽTT išvada. EŽTT nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimą.

← Grįžti į sprendimo apžvalgą